Русское «некнижное» житие Николая Чудотворца в языковой ситуации Литовской и Московской Руси XV—XVII вв

LTStraipsnyje aptariama XV a. Lietuvos Rusios kalbinė situacija, kurioje, pažeidžiant Maksvos Rusioje įsitvirtinusios kultūrinės ir literatūrinės kalbos viršenybę , radosi „prosta mova“. Funkcinės kalbų tipologijos požiūriu „prosta mova“ iškilo kaip priešprieša bažnytinei slavų kalbai, kaip standartinio tipo kalbinė atsvara klasikinei kalbai. Šių dviejų idiomų konkurencija buvo ryški Lietuvos Rusioje XVI–XVII a. Straipsnyje analizuojamas kalbinis paminklas, vienu metu priklausydamas abiem knyginėms Lietuvos ir Makvos Rusių tradicijoms, tapo medžiaga, kurioje buvo realizuojamos skirtingos literatūrinės kalbinės tendencijos. Šio teksto redagavimo istorijoje atspindi dviejų aptartųjų – „prosta movos“ ir bažnytinė slavų kalbos – idiomų konkurencija. Kalbinis paminklas pavadinimu „Rusiškasis neknyginis Nikolajaus Stebukladario gyvenimas“ aprašo Nikolajaus klajones Egipte, Palestinoje, Sirijoje, tapimą archivyskupu, stebuklą Nikės šventykloje, mirtį ir paskelbimą šventuoju. Paskelbtasis tekstas išsiskiria ne tik originalia istorija, bet ir ypač neįprasta rusų hagiografijai „neknygine“ kalba, kuri kardinaliai skyrėsi nuo Didžiosios Rusijos rašytinės kalbos, sutinkamos XV–XVII a. knygų rinkiniuose. Aptarto kalbinio paminklo istorija suteikia galimybę palyginti skirtingus to paties teksto kalbinius variantus: vertimą į pietų slavų kanoninę bažnytinę slavų kalbą, šio varianto vertimą į „prosta mova“ ir Didžiosios Rusijos perrašą hibridine bažnytine Maskvos Rusios slavų kalba ir tokiu būdu stebėti Didžiosios Rusijos raštininkų pastangas susigrąžinti tekstą į kalbinę tradiciją.

ENThe article deals with the linguistic situation of Lithuania's Ruthenia of the 15th century, in which, contrary to the prevalence of the cultural and literary language that has established itself in Moscow's Ruthenia, "prosta mova" (literally, "simple language") arose. From the point of view of the functional typology of languages, the "prosta mova" emerged as a contradiction to the Church Slavonic language and a linguistic counterbalance of a standard type to the classical language. The competition between these two idioms was prominent in Lithuania's Ruthenia in the 16th-17th centuries. The linguistic monument analysed in an article, which simultaneously belongs to the two book traditions of Lithuania and Moscow's Ruthenia, became a material in which different literary linguistic tendencies were realized. The history of the editing of this text reflects the competition between the two discussed idioms - the "prosta mova" and the Church Slavonic language. The linguistic monument, the title of which could be literally translated as "The Russian Non-book-related Life of Nicholas the Wonderworker", describes Nicholas' journeys through Egypt, Palestine, Syria, him becoming an archbishop, a miracle in the Temple of Athena Nike, his death and canonization. The published text is distinguished not only by its original story, but also its language that was unusual for books, which was radically different from the written language of Great Russia that can be found in book collections of the 15th-17th centuries. Such language was extraordinary phenomenon in Russian hagiography.The history of the linguistic monument in question makes it possible to compare the different linguistic variants of the same text (the translation into the Old Church Slavonic language, the translation of this variant into the "prosta mova" and the variant of Great Russia rewritten into hybrid Church Slavonic language of Moscow's Ruthenia) and thus to observe the efforts of the Great Russian writers to bring back the text to the linguistic tradition.