Lithuania

LTStraipsnyje aptariama Lietuvoje susiformavusi bendrojo lavinimo sistema ir analizuojami moksleivių apklausos duomenys, kurie suteikia informacijos apie rizikingo elgesio ir viktmizacijos paplitimą. Pirminiai imčių vienetai buvo atsitiktinai parinktų mokyklų moksleiviai. Apklausoje dalyvavo penkių miestų vidurinių mokyklų septintų, aštuntų ir devintų klasių moksleiviai. Lentelėse atskleidžiama apklausoje dalyvavusių respondentų imties struktūra. Apklausa atlikta 2006 m. lapkričio–gruodžio mėn. Kiekvienoje tiriamojoje klasėje buvo užpildytas trumpas klausimynas. Mokiniai buvo apklausiami klasėse, dalyvaujant tyrėjui. Tyrimo rezultatai nepagrindžia populiaraus teiginio, kad beveik visi paaugliai (12–15 metų amžiaus) padaro vieną ar kelis nusikaltimus. Nedidelis skaičius nepilnamečių padaro nusikaltimus, tačiau didesnė dalis jų tampa nusikaltimų aukomis. Tapimas auka (skausmas, pažeminimas) gali palikti gilų įspaudą atmintyje. Rizikingo elgesio ir nusikalstamumo paplitimo procentai yra gana panašūs visuose miestuose ir miesteliuose. Tyrimo rezultatai nepatvirtina oficialios statistikos teiginio, kad turtiniai nusikaltimai sudaro didžiąją nusikaltimų dalį. Vyrauja smurtiniai nusikaltimai. Smurtinis elgesys yra nepilnamečių nusikalstamumo Lietuvoje pagrindas. Duomenys rodo, kad yra didelis atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų nusikalstamumo. Santykių su tėvais problemos, silpni ryšiai šeimoje ir problemos mokykloje koreliuoja su rizikingu elgesiu. Bendraamžių grupės daro didelę įtaką nusikalstamo elgesio apraiškoms.