Дзве каралевы i «чорная легенда» iтальянцаў (праблема мiжкультурных кантактаў у эпоху Рэнесансу)

• Two Queens and a "black legend" of Italians. (The problem of cross-cultural contacts in the Renaissance)
• Dvi karalienės ir italų "juodoji legenda" (tarpkultūrinių ryšių problema Renesanso epochoje)

LTLenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje itale Bona Sforca ir Kotryna Mediči Prancūzijoje, kaip karališkojo statuso asmenybes, fokusavo aplink save joms naujų šalių vietinių konservatyvių sluoksnių požiūrį į kitataučius. Reikia pažymėti, kad tuomet italų migracija į Europą buvo pakankamai išplitusi ir turėjo netgi poveikį Italijos demografinei raidai, o taip pat tai, kad ji tapo įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie negalėjo rasti darbo tėvynėje, produkuojančia šalimi. Pasekmėje to, nors italų ir nelabai mėgo kitose šalyse, tačiau daugumas tokių sluoksnių aptariamuoju atveju buvo linkę pasinaudoti jų kaip menininkų, technologų ir finansininkų gebėjimais. Italų meistrai buvo paklausius Europoje. Faktiškai, požiūrį į italų specialistus galima apibūdinti kaip tarpinį variantą tarp ksenofobijos ir ksenomanijos. XVI amžiaus Baltarusija, kaip ir apskritai Lietuvos Didžioji kunigaikštija, gali būti pavyzdžiu pozityvios italų įtakos menui ir ūkininkavimo principams. Vis tik, jie kartu kėlė ir įtarimus tų visuomenes sluoksnių, kurie buvo priešiški inovacijoms ar baiminosi konkurencijos. Tai reiškia, kad prielankumas ir priešiškumas tarpo tų laikų, straipsnyje aptariamų šalių, visuomenėse.

ENPolish Queen and Grand Duchess of Lithuania Bona Sforza, as well as the French Queen Catherine de 'Medici, were Italians. Through his royal status, they have focused on a local attitudes towards foreigners conservative circles of their new country. It should be understood that the Italian migration to Europe has been quite large. This contributed to a positive demographic development in Italy and that Italy was preparing a large number of highly qualified specialists in various fields, which are not always able to find a salary at home. As a result, the Italians did not like, but many were prepared to readily take advantage of their artistic, technological and financial developments. Italian art was in demand in Europe. In fact, the Italians are professionals in relation to them were in the situation between xenophobia and xenomania. Belarus in the 16th c., and the Grand Duchy of Lithuania in generalis, are an example of the beneficial effects of the Italian experience in the artistic culture and principles of management. But such activity is always a suspicion of those who did not feel the need for innovations, or afraid of competition. Hence, the productive activity and to her aversion exist together.