Double mental standards in the Baltic countries - three generations

LTŠiame straipsnyje siekiama aptarti trijų sovietmetį pergyvenusių kartų dvilypio mąstymo formavimąsi ir vėlesnes transformacijas Baltijos šalių visuomenėse. Gerai žinoma, kad totalitarinės sistemos sukuria gilų atotrūkį tarp viešosios ir privačios erdvių, tarp tautiniams sentimentams palankios namų aplinkos ir oficiozinės viešumos, kurioje šiuo konkrečiu atveju viešpatavo šviesaus komunistinio rytojaus doktrina. Toks atotrūkis davė pradžią dvilypiam mąstymui ir elgesiui daugelio žmonių, priversdamas gyventi pagal dviejų visiškai skirtingų kultūrinių formacijų idealus ir normas tuo pat metu. Būtent neapibrėžto dvilypio mąstymo atsiradimas leido to laikmečio žmogui privačiai puoselėti represuotos privačios erdvės vertybes ir atsilaikyti prieš svetimos priespaudos poveikį sąmoningumui. Taigi dvilypis mąstymas yra giluminis ir trapus sociopsichologinis nepalankiomis istorinėmis sąlygomis gyvenančio žmogaus adaptacijos mechanizmas. Pagrindinė šio mechanizmo funkcija – asmeninio tapatumo savisauga, žmogui susidūrus su prievartiniais vienos ideologinės sistemos keitimo kita procesais. Ambivalentiškos savimonės formos Baltijos šalių visuomenėse atsirado kaip atsvara naujiems, primestiems ideologiniams reikalavimams ir pokario sąlygomis padėjo žmonėms susidoroti su kasdienybės iššūkiais, dramatiško istorijos posūkio akivaizdoje neleido moraliai žlugti. Šis reiškinys nėra unikalus ar būdingas vien vėlyvajam Stalinizmui Baltijos šalyse. Veikiau šis dvilypumas – tam tikra strategija įveikti tai, ką P. Sztomka vadino kultūrine trauma.

ENThe formation of ambivalent thought process of three generations that out-lived the Soviet times and later transformations in the societies of the Baltic countries are intended to be discussed in this article. It is well known that the totalitarian systems create a huge gap between public and private areas, between the home environment, which is friendly towards ethnic sentiments, and the semiofficial publicity, in which in this specific case the doctrine of a brighter communistic tomorrow was dominant. Such gap gave a start for an ambivalent thought process and behaviour of many people by forcing to live in accordance to the ideals of two very different cultural formations and norms at the same time. The emergence of an undefined ambivalent thought process allowed for the person living at that time to privately nurture the values of represent private area and withstand against the impact of foreign oppression on the consciousness. Thus, ambivalent thought process is deep and fragile socio-psychological adaptation mechanism of a person living in unfavourable historical conditions. The main function of this mechanism – self-preservation of personal identity when a person encounters the processes of forced one ideology system's change to another. Ambivalent self-awareness forms in the societies of Baltic countries emerged as an offset for novel, forced ideological demands and during the post-war conditions helped people to cope with everyday challenges and did not allow moral degradation in the presence of the dramatic history turn. This phenomenon is not unique or inherent only in the late Stalinism in the Baltic countries. More precisely, this ambivalence is a certain strategy to overcome that what P. Sztomka called a cultural trauma.