Lietuva ir užsienio viešoji nuomonė 1991-ųjų sausį-rugsėjį

LT1991 metų sausį ir rugsėjį skyrė devyni mėnesiai. Straipsnyje aptariami būdingesni viešosios nuomonės bruožai ir pokyčiai, pastebėti šiuo laikotarpiu autoriaus susitikimuose su kai kurių Vakarų šalių politikais, diplomatais, žiniasklaidos atstovais Šiaurės šalyse, JAV ir Kanadoje, Vokietijoje. Nepaisant rezervuotos užsienio politikų pozicijos, bijančios pakenkti bendram M. Gorbačiovo vykdomos "perestroikos" kursui, autoriaus, kaip Lietuvą atstovaujančio asmens, vizitai ir susitikimai užsienio šalyse buvo turiningi ir sėkmingi veikiant Vakarų pasaulio viešąją nuomonę per užsienio šalių politikus ir diplomatus. JAV, Kanados, Vokietijos aukšto rango politikai buvo dėmesingi Baltijos valstybėms, bet liko atsargūs savo politikoje su SSRS. Skandinavijos šalių politikai, visų pirma parlamentarai, buvo aktyvesni ir drąsesni. Visais atvejais, svarbiausia misija – supažindinti aukštuosius valdžios pareigūnus su baltijiečių politine valia – buvo atlikta. Aptariamuoju devynių mėnesių laikotarpiu Lietuvos vardas dažnai skambėjo užsienio šalių viešojoje nuomonėje. Vis dėlto Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą nulėmė ne tos nuomonės poveikis ar spaudimas, bet SSRS žlugimas, kurio pradžia buvo 1991-ųjų rugpjūčio pučas. Po jo žlugimo ir prasidėjo pripažinimo ir užsienio šalių vyriausybių vadovų vizitų lavina. 1991 m. rugpjūčio 27 d. kartu su kitomis aštuoniomis valstybėmis Lietuvos nepriklausomybę pripažino ir Vokietija. Tokia staigi pripažinimų gausa bylojo, kad užsienio šalių viešoji nuomonė, politikai ir diplomatai, tokiems sprendimams buvo pakankamai pribrendę.