Juodoji mirtis ir komunikacija: Klaipėda, 1350 metai

LT1346–1353 m. Europą siaubiant marui išliko nemažai paminėjimų apie maro sklaidą, mėginimus nuo jo apsisaugoti, kaltininkų paieškas. Duomenys apie marą tuo pačiu suteikia informacijos apie to meto europiečių mobilumo ir komunikacijos galimybes, įvairių miestų svarbą komunikacinių ryšių tinkle. Į šį, maro baimės nulemtą komunikacijos verpetą buvo įtraukta ir Klaipėda. Straipsnyje nagrinėjama, kokia buvo Klaipėdos reikšmė bendroje komunikacijos erdvėje, kaip maro pasekmes fiksavusiuose šaltiniuose atsispindi Klaipėdos padėtis. Daugiausia informacijos apie tai suteikia du dokumentai, publikuojami šiame straipsnyje – 1350 m. tarp liepos 1 d. ir rugpjūčio 10 d. parašytas Liubeko tarybos laiškas Liuneburgo-Braunšveigo hercogui Otto III ir 1350 m. Rostoko miesto tarybos laiškas Gotlando salos Visbio miesto tarybai. Šiuose laiškuose Klaipėda iškyla kaip vienas iš Europos prekybinių kelių punktų, per kurį sklido maro užkratas. Jį platino laivai, keliaudami jūros ir upių prekybiniais keliais. Maras Klaipėdą pasiekė iš Žemutinės Saksonijos per Liubeką ir Frauenburgą, o iš Klaipėdos išplito po Kuršą, Gotlandą ir Švediją. Laiškų duomenys rodo, kad Klaipėdos miestiečių bendruomenė XIII a. viduryje buvo nedidelė, maro metu mirė apie 40 asmenų. Nepaisant mažo gyventojų skaičiaus, šis miestas Europos komunikacijos erdvėje jau egzistavo. 1350 m. laiškus rašiusių Šiaurės Vokietijos raštininkų mintyse Klaipėda buvo vienas iš daugybės miestų, kurių gyventojus maro metu tariamai nunuodijo žydai. Tai pirmas ryšių su žydais paminėjimas dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje.

ENWhen Europe suffered from plague in 1346-1353, a lot of references about its spreading, attempts of protection and prospections of the culprit remained. The data about plague also gives information about the mobility and communication opportunities of the Europeans of that time, the importance of various cities in the communication network. Klaipėda was also sucked into this communications swirl destined by the fear of the plague. The article deals with the role of Klaipėda in the general communication area and how Klaipėda's position is reflected in the sources which recorded the consequences of the plague. Most of the information is provided by two documents which are publicised in this article, the letter from Lübeck Council to the Duke of Lüneburg-Braunschweig Otto III written in 1350 between the 1st of July and on the 10th of August and the letter from the Rostock City Council to the Visby (Gotland) City Council in 1350. In these letters Klaipėda rises as one of the Europe's trading route points which also were plague-spots. It was spread by ships which travelled through sea and river trade routes. The plague reached Klaipėda from the Lower Saxony through Lübeck and Frombork, and from Klaipėda it spread over Curonia, Gotland and Sweden. The data from the letters show that the community of Klaipėda was small in the 13th century and during the plague, around 40 people died. Despite the small population, this city already existed in the Europe's communication area. In the minds of the North Germany's writers, who wrote letters in 1350, Klaipėda was one of the cities, which inhabitants were allegedly poisoned by the Jews during the plague. This is the first mention of the relationship with the Jews in the current territory of Republic of Lithuania.