Das Ansehen der Fächer in Schulen für nationale Minderheiten und in Schulen, in denen in der Amtssprache unterrichtet wird

LT1997 m. vykdyto tyrimo tikslas buvo palyginti atskirų mokymo dalykų prestižą mokyklose, kuriose mokoma valstybine kalba, su padėtimi daugiakalbėse mokyklose Vilniaus rajone (Juodšiliuose, Nemėžyje, Pagiriuose) ir Punske (Lenkijos Respublikos Seinų valsčiuje). Buvo tirti 778 moksleiviai iš 44 Vilniaus rajono klasių ir dviejų Punsko mokyklų. 404 moksleiviams lietuvių kalba buvo gimtoji, 213 moksleiviams gimtoji kalba buvo rusų, 161 moksleiviui – lenkų. Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių, Lenkijoje – lenkų. Lenkų ir rusų kalbos Lietuvoje, o lietuvių kalba Lenkijoje yra tautinių mažumų kalbos. Moksleiviai nuo 7-os iki 12-os klasės atsakinėjo į paruoštų anketų klausimus. Šio amžiaus grupės moksleiviai jau gali vertinti mokymo dalykų prestižą ir turėti savo nuomonę. Dauguma apklaustųjų gamtos mokslų dalykus, pavyzdžiui, biologiją, vertino kaip iš esmės įdomesnius už kitus dalykus. Kaip rodo kiti tyrimai, panašiai yra ir lietuviškose mokyklose Lietuvoje. Tačiau Nemėžio vidurinėje mokykloje, kurioje mokoma rusų ir lenkų kalbomis, geriau buvo vertinami humanitarinių mokslų dalykai. Panaši situacija buvo ir Punske, kur mokoma lietuvių kalba. Tokią padėtį galėjo lemti mokytojų asmenybės, tačiau čia galėjo turėti įtakos ir kiti veiksniai. Tokią padėtį galima paaiškinti dar ir tuo, kad tautinių mažumų moksleiviai supranta, kad valstybinės kalbos mokėjimas gali jiems lemti geresnius šansus gyvenime, bendravime ir t. t., dėl to jie ima labiau vertinti humanitarinius dalykus, per kuriuos geriau išmokstama kalba. Tyrimo rezultatai pateikiami statistinėje lentelėje straipsnio gale.