Защита прав ребенка в уголовном праве Литовской Республики

LTLietuva 1992 m. sausio 8 d., prisijungdama prie Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, o 1995 m. liepos 3 d. be jokių išlygų ją ratifikuodama, pripažino, jog vaiko, jo teisių ir teisėtų interesų apsauga yra vienas iš svarbiausių uždavinių, keliamų mūsų valstybei ir visuomenei. Vertinant šią Konvenciją, reikėtų paminėti, kad ji paprastai yra laikoma sistemine normų visuma, susidedančia iš atskirų dalių, kurios visos veikia vaiko labui. Lietuva priklauso toms pokomunistinėms valstybėms, kurios, keisdamos savo baudžiamuosius įstatymus, kartu bandė iš naujo reglamentuoti nepilnamečių (vaikų) baudžiamosios atsakomybės klausimus ir jos ypatumus susisteminti specialiame naujojo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“. Jame pagrindiniai nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai įtvirtinami per: 1) siauresnį taikomų nepilnamečiams bausmių rūšių sąrašą; 2) šių bausmių skyrimo specifiką; 3) galimybę taikyti alternatyvias auklėjamojo poveikio priemones; 4) švelnesnes atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės sąlygas; 5) teistumo terminų sutrumpinimą ir kt. Vertinant BK nuostatas Vaiko teisių konvencijos normų kontekste, didžiausią susirūpinimą kelia faktas, kad į suderintą naujojo BK nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės realizavimo normų sistemą nuolatos inkorporuojamos naujos nuostatos, kurios ne tik gali sutrikdyti jos taikymą, bet ir iš esmės prieštarauti šios Konvencijos turiniui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vaikai; Vaikų teisės; Baudžiamoji teisė; Child; Rigths of a child; Criminal law.

ENWhen Lithuania acceded to the United Nations Convention on the Rights of the Child on 8 January 1992 and ratified it without any reservations on 3 July 1995, it recognised that protection of the rights of the child and his lawful interests is one of the key tasks of our society and the state. It should be mentioned that the Convention is usually perceived as a collection of systemic norms comprising separate elements put together in favour of the child. Lithuania belongs to the category of those post-communist countries which, along with their efforts to change criminal legislation, made attempts at redrafting regulations on the criminal liability of minors (children) and laid them down in a systemic manner in one of the chapters of its Criminal Code (hereinafter referred to as the CC), Special Features of Criminal Liability of Minors. The Chapter provides for the following: (1) a shorter list of the types of punishment applied with respect to minors; (2) special nature of enforcement of punishment; (3) possibility to apply alternative community sanctions; (4) more lenient ways of relieving minors from criminal liability and punishment; (5) shortening the period of conviction, etc. Assessment of the CC provisions against the backdrop of the United Convention on the Rights of the Child shows the great concern for the constant incorporation of new provisions into the already consolidated system of the norms of criminal liability of minors stipulated by the new CC. This practice may impede their application and contrast the content of the Convention.