"Светки" в Великом Княжестве Литовском: свидетели или соприсяжники?
LTStraipsnyje nagrinėjami Lietuvos istorinėje teisės literatūroje menkai ištirti ir dažnai painiojami liudytojų ir priesaikos pagalbininkų institutai. Remdamasis istorijos šaltiniais ir mokslo darbais, autorius atskleidžia šių teisės institutų atsiradimą ir raidą , paskirtį, požymius ir vaidmenį vykdant teisingumą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iki jos žemių inkorporavimo į Rusijos imperijos sudėtį. Nustatyta, jog Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisėje greta liudytojų instituto buvo jam artimas priesaikos pagalbininkų institutas, būdingas ir kitų feodalinės Europos valstybių teisei. Liudytojai buvo asmenys, turintys informacijos apie reikšmingas bylai aplinkybes, atitinkamo pareigūno kviečiami dalyvauti procese, tuo tarpu priesaikos pagalbininkai buvo kartu su bylininku prisiekiantys asmenys, patvirtinantys gerą jo reputaciją. Priesaikos pagalbininkams buvo keliami griežtesni negu liudytojams reikalavimai. Liudytojai liudijo neprisiekę, o priesaikos pagalbininkai prisiekdavo pagal teismo nustatytą formulę, nukrypus nuo kurios priesaika neįgydavo teisinės galios. Ritualinės bylininko priesaikos ir jos pagalbininkų institutai leisdavo feodalinei valstybei vykdyti teisingumą pačiu paprasčiausiu ir pigiausiu būdu, bet tikrų įrodymų ir jų rinkimo išlaidų. Priesaikos pagalbininkų institutas labiau atitiko feodalų interesus, todėl Lietuvos Statutuose pastebimas liudytojų reikšmės procese sumenkinimas ir priesaikos pagalbininkų vaidmens sustiprinimas.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos statutai; Lietuvos statutai; Liudininkas; Prūsija; Teismas; Teisė; Žemaitija (Samogitia); Court; Law; Lithuanian Statut; Lithuanian statutes; Prussia; Samogitia; Trial; Witness.
ENThe article analyses the concepts of witnesses and compurgators, which have been poorly analysed and usually confused in Lithuanian historical legal literature. Based on historical sources and scientific works, the author reveals the birth and development, purpose, features and role of these legal concepts when administering justice in the Grand Duchy of Lithuania before it was incorporated into the Russian Empire. It has been established that the concepts of compurgators existed along with the concept of witnesses in the legal system of the Grand Duchy of Lithuania. This concept was also typical for the law of other feudal European states. Witnesses were persons, who had information on factors important for the case, and were invited to participate in the proceedings, whereas, compurgators were persons taking oath together with the litigant thus confirming his good reputation. Compurgators had to meet stricter requirements than witnesses. Witnesses testified without taking an oath, whereas compurgators took the oath according to the form established by the court, non-adherence to which made the oath void. Concepts of the oath of the litigant and its compurgators allowed the feudal state to administer justice through the most simple and cheapest way. The concept of compurgators corresponded to feudal lords’ interests, therefore, the diminishment of significance of witnesses and the strengthening of the role of compurgators was observed.
