Plus ça change... : ar elektroninė valdžia pagerins viešąjį valdymą Lietuvoje?

LTŠio straipsnio atspirties taškas – teiginys, kad šiuolaikinės informacinės technologijos gali iš esmės pagerinti viešąjį valdymą, t. y. padidinti viešųjų organizacijų darbo efektyvumą, tobulinti veiksmų koordinavimų, supaprastinti valdžios ir piliečių bendravimą. Straipsnyje šis teiginys nagrinėjamas plačiau, pasitelkiant Lietuvos kontekstą ir empirinius pavyzdžius. Pirmiausia konstatuojama, kad argumentai apie elektroninės valdžios potencialą yra pagrįsti tam tikromis „idealaus modelio“ prielaidomis, kodėl technologijos turėtų pagerinti valdymą. Toliau atkreipiamas dėmesys, kad dažnai šias prielaidas yra gana sunku patenkinti – dėl viešųjų organizacijų veiklos specifikos, prieštaringų valstybės tarnautojų motyvų ar skeptiško piliečių požiūrio. Iš tiesų elektroninės valdžios plėtra yra susijusi su daugeliu „klasikinių“ viešojo administravimo srities apsisprendimų – dėl viešojo ir privataus sektoriaus santykių, vidinės organizacijos kontrolės, atsakomybės pasiskirstymo viešajame sektoriuje ir kt. Neradus sėkmingo atsakymo į šiuos klausimus, sunku tikėtis, kad, nepaisant didelių lėšų, kurias viešasis sektorius skiria IT projektams, piliečiai pajus esminius ir teigiamus pokyčius viešajame valdyme. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Elektroninė valdžia; Viešasis valdymas; E-government; Public management.

ENThe baseline of this article is a statement that contemporary information technologies might essentially improve public administration, i.e. increase operational effectiveness of public organizations, improve coordination of actions, and simplify communication between the government and citizens. The article takes a wide regard of this statement involving the Lithuanian context and empiric examples. First of all it is ascertained that arguments regarding the potential of e-governance are based on certain ideal model preconditions providing the reasons why technologies should improve management. Next, attention is given to the fact that very frequently these preconditions are hard to satisfy due to specific activity of public organizations, inconsistent motives of public servants, or sceptical attitude of citizens. Really, development of electronic governance is related to most classic decisions in the area of public administration—regarding public and private sector relations, internal organizational control, distribution of responsibilities in the public sector, and etc. Failure to respond to these questions would hardly condition essential and positive changes in public administration despite substantial funding allocated by the public sector to IT projects.