Sugrįžimas į istorijos barus: Levas Karsavinas kviečiamas į Lietuvos universitetą Kaune (1927-1928)

LTStraipsnyje nagrinėjamos Levo Karsavino atvykimo dėstyti į Lietuvos Universitetą 1927-1928 m. aplinkybės. Į Visuotinės istorijos katedros vedėjo pareigas L. Karsaviną veikiausiai pasiūlė filosofijos profesorius Vasilijus Sezemanas, su kuriuo istorikas susipažino dirbdamas Peterburgo universitete. Humanitarinių mokslų fakultetui L. Karsavinas buvo patrauklus dėl to, jog jo darbas universitete būtų žymiai pakėlęs istorijos mokslo lygį. Istorikas L. Karsavinas 1922 m. buvo ištremtas iš Tarybų Rusijos į Vokietiją, tačiau nepakankamai gerai mokėdamas vokiečių kalbą, jis turėjo sunkumų susirasti darbą pagal istoriko specialybę, todėl iš Berlyno persikėlė į Paryžių, kur jis norėjo įsidarbinti Teologijos institute. L. Karsavinas nuo 1926 m. ėmė kurti instituto mokymo programas ir buvo jame laukiamas kaip sėkmingas ir produktyvus mokslininkas. Vis dėlto L. Karsavino lūkesčiai nepasiteisino ir tų pačių metų pabaigoje istorikas paliko institutą, o 1927 m. buvo pakviestas profesoriauti į Kauną. L. Karsavino kandidatūra sulaukė nemažo dėmesio to meto spaudoje: nepalankiai vertintas faktas, jog profesorius savo kursą dėstys rusų kalba; tikėtasi kandidatų iš Lietuvos. Itin blogai L. Karsaviną vertino su jo biografija prastai susipažinęs ir jį nuo istorijos mokslo per daug nutolusiu laikęs filosofas Adomas Jakštas, o istoriką aktyviausiai ėmė ginti filosofas Vladimiras Šilkarskis. Straipsnyje išsamiai pristatyta periodinėje spaudoje vystyta polemika Levo Karsavino įdarbinimo Kaune klausimu bei paskelbtas pačio L. Karsavino laiškas-atsakymas A. Jakštui.

ENThe circumstances of Lev Karsavin's coming to teach at the Lithuanian University in 1927-1928 are discussed in the article. Philosophy professor Vosyl Sezeman, with whom historian L. Karsavin became acquainted while working at the Petersburg University, may have proposed Lev Karsavin to the position of the Head of the Universal History Department. L. Karsavin was attractive for the Humanitarian Science Faculty because his work at the University would have gradually raised the level of the science of history. The historian L. Karsavin in 1922 was banished from the Soviet Russia to Germany, however, because he did not speak German very well, he found it difficult to get a job as per the historian's vocation, which is why, from Berlin he relocated to Paris where he wanted to get a job at the Institute of Theology. From 1926, L. Karsavin started to prepare Institution's education programs and was welcome there as a successful and productive scientist. However, the expectations of L. Karsavin did not come to fruition and at the end of the same year, the historian left the Institute; in 1927, he was invited to have a professorship in Kaunas. The candidacy of L. Karsavin received a lot of attention from the press of that time: the fact that the professor will teach his course in Russian language was received negatively; people expected candidates from Lithuania. The philosopher Adomas Jakštas, who was poorly familiarized with the biography of L. Karsavin and considered him to be too distant from the science of history, evaluated L. Karsavin exceptionally poorly, while the philosopher Vladimiras Šilkarskis defended the historian most actively. The dispute on the issue of the employment of Lev Karsavin in Kaunas, which was developed in the press, and the published letter-answer of L. Karsavin to A. Jakštas are thoroughly presented in the article.