Amžinybės ilgesiu persmelkta poezija

LTStraipsnyje aptariamas poetės Danguolės Sadūnaitės gyvenimo ir kūrybos kelias. Nerūpestingą rašytojos vaikystę nutraukė skausmingi istoriniai įvykiai: teko palikti namus ir trauktis į Vakarus. Šeima persikėlė į pabėgėlių stovyklą Detmolde, vėliau išvažiavo į Angliją. Danguolė sėkmingai baigė gimnaziją Didžiojoje Britanijoje, įstojo į universitetą Valijoje. Studijų objektu pasirinko vokiečių ir anglų kalbas bei literatūras. 1961 metais su vyru persikėlė gyventi į Ameriką. Išeiviai inteligentai, atvykę į Ameriką po Antrojo pasaulinio karo, stengėsi suaktyvinti kultūrinį gyvenimą, rengė kūrybos vakarus, kuriuose dalyvavo ir Sadūnaitė. Danguolė daug skaitė, ją ypač žavėjo Emily Dickinson poezija ir uždaras gyvenimas. Poetė pradėjo kurti būdama 19 metų, tačiau pirmoji jos knyga pasirodė tik po dešimtmečio. Sadūnaitės poezija buvo palankiai vertinama reiklių išeivių literatūros kritikų. Eilėraščiai – dažniausiai miniatiūros, kuriose jausmai perteikiami žodžiais, daugtaškiais, punktyrais. Kurdama Danguolė įkvėpimo semiasi iš dailės, gamtos. Jos poezijos temų skalė įvairi ir plati: per asmeninį gyvenimą bando įspėti žmogiškąją būtį, surasti prasmę absurdiškame pasaulyje, pažinti save, atskleisti žmogaus sielos paslaptis. Pasaulyje poetė mato daug stebuklingų dalykų ir mistiškų vaizdų, kurie atspindi gyvenimo grožį. Paguodą ir nusiraminimą įžvelgia tikėjime. Jos eilėraščiai, kupini nostalgijos, sužadina liūdesį, kažko be galo gražaus, nepasiekiamo ilgesį.

ENThe article discusses the life and poetry of Danguolė Sadūnaitė. The careless childhood of the writer was interrupted by painful historical events: she had to leave home and go to the West. The family moved to the refugee camp in Detmold, then went to England. Danguolė successfully completed her gymnasium in Great Britain and entered the University College of North Wales. She chose German and English language and literature as the object of her studies. In 1961, Danguolė and her husband moved to America. The intellectual emigrants, who came to America after World War II, tried to activate the cultural life, organized special evenings enjoyed by Sadūnaitė, too, participated. Danguolė read a lot, and was particularly fascinated by Emily Dickinson's poetry and private life. The poet started creating at the age 19, but her first book appeared only a decade later. The demanding critics of exile literature were positive about Sadūnaitė's poetry. Usually, poems are short pieces in which feelings are expressed with words, dots and dashes. While creating, Danguolė would take inspiration from art and nature. The poetry covers a variety of themes: through personal life she tries to warn the human existence, to find meaning in the absurd world, to get to know herself and to reveal the secrets of the soul. The poet sees a great number of magical things and mysterious images in the world and they reflect the beauty of life. She thinks that faith provides comfort and calmness. Her poems, full of nostalgia, leaves readers with sadness and makes them long for something unattainable.