LT[...] Dr. R. Janonienės maloniai suteiktuose išrašuose iš Vilniaus universiteto rankraščių skyriuje saugomų 1700 m. Žemaitijos bažnyčių vizitacijos aktų skaitome, jog 1700 m. Sedos bažnyčioje buvę trys varpai: vienas - didelis, antras - mažesnis, o trečias - mažytis (signatūra), kabojęs bažnyčios bokštelyje [VUB RS. F. 1-F38. L. 177]. 1713 m. pastatytoje varpinėje pakabinti du nauji varpai. Jie nulieti 1711 m. Karaliaučiuje. Didesnis svėrė 41 akmenį ir 12 svarų, o mažesnis - 22 akmenis ir 10 svarų. Pateiktos ir varpų įsigijimo išlaidos: už didesnį išleista 2090 timpų, už mažesnį - 1090 timpų. Kol iš dirbtuvės jie atsidūrė Sedos varpinėje, dar reikėjo pridėti: už atvežimą iš Karaliaučiaus į Klaipėdą -116,20 timpų, už vietą kelte - 20 timpų, už iškėlimą iš kelto - 24 timpas, už atvežimą iš Klaipėdos į Sedą - 230 timpų, už apkaustų geležį - 40 timpų, už apkaustymą kalviui - 30 timpų, už šerdis - 20 timpų. Ant varpų buvo įrašai: „In honorem Sse Trinitatis. Ha’c campana fasta pro Ec’clea Siadensi, ad Confraternittem B. V. MARIA Ssmi Scapuliaris. X. J. W. P. S.“ 1711 m. liepos 27d. Žemaičių vyskupas J. N. Zgierskis juos pašventino, kaip ant varpų ir išlieta: didįjį - Švč. Trejybės, o antrą - Švč. Mergelės Marijos vardais [Ten pat. L. 185]. Šių varpų Sedoje nebėra. Tai ir paskatino aprašyti buvusios Sedos parapijos varpus, nes neaišku, ką jiems ateinantys šimtmečiai lems. Tegu ir sausais faktais, bet bus užfiksuota šiandiena, parodytas ankstesnis kitimo procesas. [Iš teksto, p. 133].
ENThe author of the article precisely describes and presents the information about the gates which used to be in the parish of Seda. One can see from the collected documents, that many of the gates which used to be were destroyed during the wars and uprisings. Three of the gates are listed as a cultural heritage of Lithuania. According to the author, it should be listed more.