Žmogiškojo kapitalo formavimas šeimoje

LTStraipsnyje nagrinėjami žmogiškojo kapitalo formavimo šeimoje teoriniai ir praktiniai klausimai. Remiantis Lietuvos statistikos departamento atliktais namų ūkių tyrimais, atskleidžiami šeimų pajamų ir išlaidų pokyčiai, išsilavinimo lygio įtaka šiems pokyčiams, nagrinėjamos žmogiškojo kapitalo didinimo galimybės. Investicijos į vaikų žmogiškojo kapitalo plėtrą yra ne tik vaikų išsivystymo pagrindas, bet ir ateinančių kartų šio kapitalo formavimo bazė. Šioms investicijoms priskiriamas formalus ir neformalus lavinimas šeimoje. Vaiką auklėjant ir jam mokantis, formuojasi įvairūs žmogiškojo kapitalo tipai, protiniai sugebėjimai, poreikiai ir asmenybė. Ypatingą vaidmenį auklėjant mažus vaikus atlieka motinos, todėl reikia didinti investicijas į jaunų motinų lavinimą. Vidurinis išsilavinimas dar menkai lemia didesnes šeimų pajamas, tačiau aukštasis išsilavinimas jau pajamas žymiai padidina. Lietuvoje pastaraisiais metais išlaidos švietimui ir sveikatos apsaugai šiek tiek didėja, tačiau yra nepakankamos. Kylant išsilavinimo lygiui, gyvenimo lygis nuosekliai gerėja.

ENInvestments into the human capital of the family are investments into the children. Insufficient investments into education and science, into the improvement of living conditions of the family reduce the revealing and usage of children's abilities and lead to the potential loss of child's human capital. The formal and informal training in the family is also the part of investments into human capital. Mothers play a significant role in upbringing children. Therefore it would be the most convenient option for the nation to invest into the education of young mothers. The analyses of formation of human capital in the family are based on the household budget researches made by the department of Statistics of Lithuania. The investigation showed that secondary education has little influence on the incomes of the family and only higher education enlarges them significantly. As the level of education is growing, the consumption expenses of every household member increase and their structure changes thoroughly. The new household research revealed that the Lithuanian society further breaks up into the rich and the poor.The consumption expenses of the rich are 8,4 times bigger than those of the poor. Poor people spend about two thirds of their consumption expenses on food, and only one eight of these expenses form a human capital. At the time of statistic research the household members were asked to evaluate their standard of life. Two thirds of them attached themselves to living on the average, and one third – to living below the average level. Five percent of the household members, whose head had a higher education, lived above the average, three fourths – on the average, and only one fifth below the average level.