Does a link of internet page to the information placed in another internet site infringe copyright?
LTInterneto teisinis reguliavimas neturi gilių tradicijų ir nėra pakankamai aiškus, daugelis teisinių problemų vis dar neišspręstos. Sprendžiant, ar interneto puslapio nuoroda į informaciją, esančią kitoje interneto svetainėje, nepažeidžia autorinių teisių, analizuojamos ir lyginamos įvairių šalių precendentinės bylos, atsižvelgiama į nacionalines ir tarptautines teisės normas, bendruosius intelektinės teisės principus bei teisės teorijas. Tokiu būdu, nuorodų legalumas tiriamas plačiąja prasme, t.y. neapsiribojant siaurai apibrėžtais šaltiniais. Susipažinus su interneto veikimo mechanizmu, išaiškėja įmanomi intelektinės nuosavybės pažeidimo atvejai. Interneto puslapiai tarpusavyje yra susieti nuorodomis (angį. "link"), kurios gali būti dviejų tipų: paprastos ir integruotos (angį. "normai" ir "embedded"). Paprastos nuorodos yra tam tikras objektas ar tekstas, kurį aktyvavus interneto naršyklė nukreipiama atitinkamu adresu. Integruotos nuorodos vartotojui gali būti nepastebimos - tokią nuorodą inteneto naršyklė automatiškai pakeičia tam tikru objektu, kuris gali būti saugomas bet kuriame internete esančiame puslapyje. Pastaruoju atveju, tikrasis tokios informacijos šaltinis (arba autorius) gali likti nežinomas. Normali nuoroda tiesiogiai negali pažeisti autorinių teisių, kadangi interneto puslapio savininkas neatlieka jokio kopijavimo - peržiūrimo puslapio kopija padaroma tik vartotojo kompiuteryje (kopija padaryta kompiuterio operatyvinėje atmintyje yra laikytina pakankamai užfiksuota "kopija" autorinių teisių prasme). Vartotojas, net ir nesąmoningai padarydamas kopiją, paprastai nepažeidžia autorinių teisių, nes tai daroma teisėtai - remiantis numanomu leidimu atlikti tokią kopiją asmeniniams tikslams bei sąžiningo naudojimo principu.Tačiau, tiek normalios, tiek ir integruotos nuorodos gali sukelti netiesioginę atsakomybę šias nuorodas patalpinusiam subjektui. Tokia situacija įmanoma, kai nuorodos yra adresuojamos į žinomai neteisėtą informaciją (pvz., į interneto puslapį, kuriame publikuojami autorines teises pažeidžiantys kūriniai). Tokiu atveju, nuorodas patalpinęs subjektas suteikia vartotojams įrankį autorinių teisių pažeidimui, todėl laikytina, kad prie jo prisideda. Tačiau vis dar išlieka būtina sąlyga atsakomybei atsirasti - subjektas turi žinoti apie galimus autorinių teisių pažeidimus ir sąmoningai skatinti vartotojus tokiems pažeidimams. Pastaraisiais metais, interneto bendruomenėje iškyla ir vadinamųjų "giliųjų nuorodų" problema. Tai nuorodos, kurios nukreipia naršyklę ne į pagrindinį interneto svetainės puslapį, o į vieną iš vidinių puslapių. Interneto svetainių savininkai argumentuoja, kad tokios nuorodos sumažina pajamas iš reklamos, kuri patalpinta pagrindiniame puslapyje. Tokiu būdu, autoriai netenka dalies atlygio už savo kūrinių panaudojimą. Prigimtinės teisės teorija taip pat patvirtina autoriaus teisę gauti tinkamą atlygį už jo kūrinių naudojimą, todėl veika, daranti žalą teisėtam atlygiui, galėtų būti laikoma nelegalia. Vis dėlto, nemažiau svarbus yra ir viešasis interesas užtikrinti tinkamą interneto funkcionavimą, kuris būtų pažeistas uždraudus "giliąsias nuorodas". Dar daugiau, interneto svetainių savininkai turi pakankamai nesudėtingų ir lengvai prieinamų priemonių užkirsti kelią "giliosioms nuorodoms" į jų vidinius puslapius. Todėl vengimas taikyti tokias priemones gali būti vertinamas kaip "giliųjų nuorodų" rizikos prisiėmimas, suteikiant numanomą leidimą tiesiogiai pasiekti interneto svetainės vidinius puslapius.Šiuo atveju, nesvarbu kaip tai būtų atliekama - įrašant naršyklėje tikslų puslapio adresą ar naudojantis nuorodomis. "Giliosios nuorodos" kartais gali sąlygoti ir ginčus dėl tiesioginio autorinių teisių pažeidimo. Jei nuoroda į tam tikrą dokumentą yra tekstinės formos, šis nuorodos tekstas gali sutapti su dokumento, pvz. straipsnio, pavadinimu. Tačiau, net jei pavadinimas yra tiesiogiai nukopijuojamas, tai savaime nesukelia autorinių teisių pažeidimo. Remiantis įvairių šalių praktika, galima teigti, kad straipsnio pavadinimas yra savarankiškas autorinių teisių objektas tik išimtiniais atvejais - kuomet jis yra pakankamai ilgas ir originalus. Kita problema dėl nuorodų teisėtumo yra siejama su vadinamųjų "rėmelių" naudojimu (angį. "frames"). Tai metodas, leidžiantis tam tikrą informaciją matyti pagrindinio puslapio kontekste, t.y. "įrėmintą". Aktyvavus nuorodą, atitinkamas interneto puslapis gali būti atidaromas kaip tik tokiame rėmelyje, jei nuoroda yra užprogramuota veikti būtent tokiu būdu. Kaip "rėmelių" taip ir integruotų nuorodų atveju, autorinių teisių objektas gali būti inkorporuotas kitos interneto svetainės puslapyje. Nors toks objektas pateikiamas nepadarius nelegalios kopijos, tačiau šis būdas gali pažeisti autoriaus išimtinę teisę viešai demonstruoti savo kūrinį, ypač jei tikrasis autorius lieka neatskleistas.
ENOf late decade both Internet users and courts often are facing legal problems in determining certain relations in the World Wide Web. One of such problems is a question of linking lawfulness. The goal of this article is to answer the question whether a link of Internet page could infringe copyright. Thus, the examining theme does not encompass other areas of intellectual property law and focuses only on lawfulness according to copyright law. This article strives to compare practice of solving questions of link lawfulness in separate countries and different law systems. Such comparison enables to evaluate problem on a world scale and does not confine to only one country's law. General copyright principles, conceptions and doctrines are analyzed. Nevertheless, the article considers national law norms and conventions that help to reach practically grounded inference. As a result the decision of link lawfulness in the broad sense is inferred with conclusions applicable worldwide. Initially preconditions of further analysis are established. The first chapter looks into Internet operation mechanism and especially link usage. It helps to understand processes that may cause copyright infringement. In addition, law norms governing the issue are determined. In the second chapter, precedent cases are discussed. In addition, factual controversies on link lawfulness are analyzed. Generally, these situations encompass issues of contributory infringement, deep linking, embedded linking and linking through frames. Tests and reasons for decisions on these points are provided. The third chapter covers how link of certain type may be justified or be found infringing copyright of another author. Finally, corresponding conclusions on links lawfulness are inferred.
