When is a parody a violation of copyright?

LTAutorių teisės priklauso intelektinės teisės sričiai ir yra ginamos tiek tarptautiniais susitarimais, tiek nacionalinės teisės priemonėmis. Autorių teisių ginamas objektas yra žmogaus intelektinės veiklos rezultatai: literatūros, meno, muzikos, vaizduojamosios dailės ir kiti originalūs kūriniai. Įstatymai, kurie nustato ir gina autorių teises, suteikia kūrinį sukūrusiam asmeniui tam tikrą monopolį kūrinio atžvilgiu. Tačiau pagrindinis autorių teisių tikslas yra skleisti žinias ir patirtį visuomenėje, skatinti žmonių kūrybiškumą bei bendrą progresą intelektinės veiklos sferoje. Kad būtų įgyvendintas šis tikslas bei deramai balansuojami autoriaus interesai ir visuomenės poreikiai, įstatymai nustato autoriaus teisių apribojimus. Kartu yra numatomos ir kūrinio naudojimo sąlygos, kurios leistų patenkinti platesnes visuomenės reikmes, bet nepažeistų išimtinių autoriaus teisių ir netrukdytų normalaus kūrinio naudojimo. Taip yra suteikiama teisė asmenims naudoti kūrinį mokslo, tyrinėjimo, informavimo tikslais, leidžiama kūrinį cituoti ar jį apžvelgti. Esant šioms sąlygoms laikoma, kad kūrinio naudojimas yra sąžiningas ir teisingas, todėl nepažeidžia autoriaus teisių ir nereikalauja autoriaus sutikimo ar autorinio atlyginimo mokėjimo. Nacionaliniai Lietuvos įstatymai, Europos Sąjungos autorių teisių direktyva bei svarbiausios šios srities konvencijos (Berno, Pasaulinės Intelektinės Nuosavybės Organizacijos, Universali autorių teisių konvencijos) taip pat numato galimybę kritikuoti, komentuoti ar parodijuoti kūrinį.Parodija - kūrinio, autoriaus ar stiliaus imitavimas, siekiant komiško efekto, humoristinės kritikos ar komentaro. Tačiau tam, kad parodija būtų laikoma teisėta ir nepažeistų autoriaus teisių, jai keliami tam tikri reikalavimai. JAV ir Didžiosios Britanijos įstatymuose nėra konkrečiai numatyta kūrinio parodijos galimybė, bet tokia teisė įgyvendinama pasitelkus "sąžiningo panaudojimo" ("fair use" ar "fair dealing") doktriną. Ši teismų sukurta teisės doktrina pateikia tam tikrus kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar konkreti parodija yra teisėtas ir autoriaus teisių nepažeidžiantis kūrinio naudojimas. Šie kriterijai - naudojimo tikslas ir prigimtis, autorių teisės ginamo kūrinio prigimtis, panaudoto teksto kiekis ir svarba bei poveikis kūrinio ar potencialių jo išvestinių kūrinių rinkai - turi būti išanalizuoti atsižvelgiant į jų tarpusavio santykį. Taip nusprendžiama, ar, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, parodija gali būti kvalifikuojama teisėtu ir sąžiningu kūrinio panaudojimu, nepažeidžiančiu autoriaus interesų. Lietuvoje bei Europos Sąjungoje parodijos galimybė yra tiesiogiai numatyta atitinkamuose įstatymuose. Tačiau konkrečios įstatyme vartojamos sąvokos ir naudojimo sąlygos nėra apibrėžtos, todėl neaišku, ar bet koks autorinį kūrinį naudojantis ir parodija pavadintas intelektinės veiklos produktas bus preziumuojamas kaip nepažeidžiantis originalo autoriaus teisių.Sistemiškai analizuojant atitinkamus teisės aktus galima teigti, kad šiuo atvejui parodijai yra keliami sąžiningumo ir būtinumo reikalavimai. Tai reiškia, jog kūrinio panaudojimas parodijai neturi trukdyti įprastinio jo naudojimo bei pažeisti teisėtų autoriaus interesų. Be to, kūrinio ar jo dalies panaudojimas neturi viršyti tos apimties, kuri yra būtina parodijos tikslui, t.y. imituojant sukelti aliuziją į originalą, jį sukritikuoti ir išgauti komišką efektą. Akivaizdu, kad tokios vertinamojo pobūdžio sąvokos kaip "būtina" ar "sąžininga", galės būti įvairiai teismo interpretuojamos ir sudarys sąlygas gauti visiškai priešingus rezultatus esant net ir nedideliems faktinių bylos aplinkybių skirtumams. Todėl vienareikšmio atsakymo į klausimą, kada parodija pažeidžia autoriaus teises, pateikti neįmanoma. Kol nėra Lietuvos teismų praktikos, nėra aišku, kokie faktai bus reikšmingi bylos baigčiai, tačiau įstatymo struktūra ir tam tikros formuluotės leidžia manyti, kad bus atsižvelgiama į panašius faktorius, kokie nustatyti JAV ir Didžiosios Britanijos teismų. Tad šiame straipsnyje plačiai nagrinėjami šie kriterijai, lyginami su Lietuvos, Europos Sąjungos bei minėtų tarptautinių konvencijų formuluotėmis.

ENThere is no straightforward answer to the question when is a parody a copyright violation. However, it is evident that there are sufficient grounds to state that no use is presumptively justified under the statutory or the judicially created exceptions. Such decision will necessarily be made only after a careful examination of all the relevant circumstances of each individual case in light of the statutory or judicial criteria. The significant elements comprise the principles of fairness and necessity, and such factors as the purpose and character of the use, the nature of the copyrighted work, the amount taken and its substantiality in relation to the entire work and the effect on the market for the original and its potential derivatives are also considered. (…) In sum, it could be stated that a parody is a copyright violation whenever it is determined to conflict with the statutory provisions or the case law. The major requirement is the intrinsic fairness of the use for the purpose of ridiculing or comically criticizing a particular copyrighted work. The pertinent factors are to be examined and applied to the particular circumstances of the case. There is no infringement of the rights of the author if the court is satisfied that the totality of the relevant elements favors the defendant; namely, that the purpose of the use was proper and not specifically intended for commercial benefit, that the copyrighted work did not require the highest possible level of protection, that the parodist did not copy more than was necessary, and that the use would not have an adverse effect on the market, i.e. it would not supersede or substitute the original.