LTŠiuolaikiniame informacijos ir aukštųjų technologijų amžiuje internetas vis labiau tampa kasdieninio gyvenimo būtinumu. Internetas gali būti panaudotas kaip efektyvus lėšų ir laiko taupymo įrankis, suteikiantis daug naudos verslo pasauliui, taip pat gali būti panaudotas įvairiais kitais tikslais: darbo, laisvalaikio, kūrybiniais, mokymo. Tokia liberali interneto prigimtis suteikia galimybę panaudoti jį ir neteisėtais tikslais. Tai galėtų būti kituose kompiuteriuose esančios informacijos pasisavinimas, neteisėtas įsilaužimas į kompiuterį ir t.t. Siekiant apsaugoti įvairias finansines institucijas, valstybines įstaigas bei kitus interneto vartotojus nuo jų kompiuteriuose esančių duomenų pagrobimo, kitokio jų suklastojimo ar kitų neteisėtų veiksmų, kyla būtinybė spręsti draudimo naudotis internetu tam tikriems asmenims klausimą. Todėl šio straipsnio tikslas - išanalizuoti ar asmeniui gali būti teisėtai uždrausta naudotis internetu. Kadangi realiausia šio draudimo galimybė įmanoma kai teismas paskiria probacijos sąlygas nusižengusiam asmeniui, tokio draudimo teisėtumo klausimas nagrinėjamas teismo veiksmų atžvilgiu.Išnagrinėjus probacijos instituto esmę ir paskirtį, - nusižengusio asmens perauklėjimas (reabilitacija), nusižengimo pakartotinumo apribojimas, bei visuomenės saugumo užtikrinimas, - darytina išvada, kad teismas gali uždrausti nusižengusiam asmeniui naudotis internetu kaip jo probacijos sąlyga. Tačiau teisėtumo klausimas reikalauja papildomai ištirti, ar teismai teisingai pritaiko įstatymo reikalavimus skiriant probacijos sąlygas, ar tokios sąlygos nėra per plačios, ar jos nepažeidžia nusižengusiųjų asmenų pagrindines teises ir laisves. Tiriant šiuos klausimus analizuojama Amerikos teisė, kur draudimo naudotis internetu klausimas šiuo metu yra ypač aktualus. Amerikos teismams pagal įstatymą suteikiama teisė savo nuožiūra nustatyti bet kokias probacijos sąlygas, kurios yra protingai susijusios su asmens padarytu nusižengimu, bei kurios siektų asmens perauklėjimo tikslų. Teismo paskirtos sąlygos taip pat turi būti protingai būtinos užtikrinant visuomenės saugumą nuo neteisėtų veiksmų, susijusių su interneto panaudojimu, pasikartojimo galimybės. Kita vertus, žiūrima ar teismo paskirtos sąlygos nepažeidžia kitų asmens teisių. Teismui nustačius, kad draudimo sąlyga atitinka protingumo ir būtinumo kriterijus, bei įstatyme numatytus asmens reabilitacijos tikslus, šis draudimas laikomas teisėtu. Vadinasi, darytina išvada, kad teismas gali teisėtai uždrausti asmeniui naudotis internetu. Kitas svarbus klausimas liečia draudimo naudotis internetu apimtį. Interneto specifinė prigimtis, bei vis didėjantis jo vaidmuo šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje duoda argumentą prieš visišką draudimą.Tai parodo ir Amerikos teismų bylos. Todėl vietoj absoliutaus draudimo teismas turėtų paskirti tokį, kuris užtikrintų bent būtinąjį minimalų interneto naudojimą, pavyzdžiui, elektroninio pašto naudojimas, elektroninės versijos laikraščių skaitymas. Tai galima pasiekti taikant įvairias nusižengusiųjų asmenų stebėjimo technines priemones, kurios suteiktų nusižengusiam asmeniui galimybę reabilituotis, bei toliau naudotis internetu aktyviai dalyvaujant visuomeniniame gyvenime, reiškiant savas mintis ir įsitikinimus internete, bei rengiant susitikimus su virtualiais pašnekovais. Priešingu atveju susidarytų padėtis, kai asmuo būtų laisvėje realiame pasaulyje, tačiau būtų izoliuotas nuo visuomenės virtualiame. Todėl atsižvelgiant į ypatingą kibernetinės erdvės svarbą šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje, absoliutus draudimas naudotis internetu iš esmės neatitiktų probacijos tikslų, bei pernelyg pažeistų asmens pagrindines teises bei laisves. Straipsnyje taip pat apžvelgiama draudimo naudotis internetu galimybė Lietuvoje. Dabartiniu metu probacijos institutas nėra numatytas Lietuvos teisėje, o artimi probacijai laisvės apribojimo bei bausmės vykdymo atidėjimo institutai, numatyti galiojančiame baudžiamajame kodekse, nesuteikia Lietuvos teismams teisės savo nuožiūra skirti įvairius apribojimus bei įsipareigojimus nusižengusiam asmeniui, vadinasi, ir teisės uždrausti naudotis internetu. Tačiau, jeigu Lietuvoje galiotų probacijos institutas, teismai skirdami savarankiškai nustatytus apribojimus asmeniui taip pat turėtų atsižvelgti ir į žmogaus teisių apsaugai keliamus reikalavimus, numatytus žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.
ENThe lawfulness of prohibition of access to the Internet to a person depends on several important things: the existence of law provisions regulating probation and protection of person’s fundamental rights and freedoms. Although the purpose of probation is primarily rehabilitative and offers an offender the opportunity to enjoy freedom under special conditions, these should not be overly strict or broad as to unreasonably limit fundamental liberties of an offender. On one hand, a court in making a decision towards what terms should be imposed considers public safety against possible hazards from the offender, while on the other hand a court also should keep in mind the respect to basic human rights of an offender. These things are balanced each time a court issues its orders. Moreover, each case always has its unique circumstances, in light of which a court decides what condition would be reasonable and necessary for rehabilitative purposes. Such an approach is used in America, where the courts use their own discretion on imposing specific conditions. When the imposed condition complies with reasonableness and necessity criteria, as well as suits the rehabilitative purposes provided in the law, than it is lawful. (…) There is no doubt that when the Lithuanian probation system will be put into implementation, the same issues, although to a lesser extent, discussed in American situation will also have significant relevance in Lithuania, bearing in mind the quick Internet intrusion into social life of this country. In this place the American approach would help to overcome some problems, which rise in imposing Internet access prohibitions as probation terms, in advance without practically experiencing them and thus guaranteeing the protection of fundamental rights and liberties of a person. Surely, along with the American approach on the issue, the European legal framework also must be considered. [...].