Emigracijos problema Šatrijos Raganos apsakyme "Vincas Stonis"

LTBaigiantis XIX a. Lietuvai iškilo sunkus išbandymas: negalėdami geresnio gyvenimo troškimo patenkinti Lietuvoje laimės ieškoti lietuviai patraukė į Ameriką. Šį naują pavojų suvokė visi amžių sankirtos lietuvių kultūrininkai: V. Kudirka, Maironis, Šatrijos Ragana. Pedagoginius Šatrijos Raganos tikslus apsakyme „Vincas Stonis“ sąlygojo būtinybė lietuvio sąmonei suteikti naują kultūrinį tapatumą, suderintą su pakitusia egzistencinių vertybių sistema. Svarbiausias Šatrijos Raganos uždavinys buvo suderinti švenčiausia lietuvio svajone tapusį egzistencinį idealą „gyventi sau kaip ponas“ ir tėvynės meilę. Įžanginė „Vinco Stonio“ idilė akivaizdžiai įrodo, kad darbščioji Stonių šeimyna turi visas etines moralines laimingo gyvenimo prielaidas, tačiau jos nesukelia atitinkamų ekonominių pasekmių. Kaltė dėl to, kad eksplikuotas Stonių darbštumas nėra tinkamai atlyginamas, tenka pačiai lietuviškajai gyvybinei erdvei. Visas reikiamas savybes, kurios Amerikoje įsikūnija turtais, Stoniai turi, tačiau lietuviškoje erdvėje darbštumas neatneša didelės naudos. Ne Lietuva, o Amerika yra tas palaimingas kraštas, kuriame darbštumas gimdo turtus ir užtikrina laimingą gyvenimą. Taip rašytoja užmezga iš kelių binarinių opozicijų sunertą konfliktinį mazgą. Kūrinyje plėtojamos patriotizmo, tėvynės meilės, emigracijos, kaip tėvynės atsisakymo, temos. Rašytoja nepamiršta ir tų minimalių kultūrinių intencijų, kurios leistinos lietuviui ir kurias rašytoja apriboja pradinės mokyklos žiniomis.. Į mokslus leidžiama ne dėl mokslo, o greičiau dėl to, kad tokia galimybė įrodo šeimos ekonominį pajėgumą.

ENAt the end of the 19th century Lithuania faces a tough challenge: unable to meet the desire for a better life in Lithuania, Lithuanians have been looking for happiness in America. This new danger was understood by all the Lithuanian culturalists of that time, namely Vincas Kudirka, Maironis, Šatrijos Ragana. The pedagogical aims in Šatrijos Ragana's story "Vincas Stonis" were caused by the need to give the Lithuanian consciousness a new cultural identity, harmonized with the changed system of existential values. The main task of Šatrijos Ragana was to combine the biggest existential dream of every Lithuanian which is "to live like a true Lord" with the love of their homeland. The initial idyllic scene in "Vincas Stonis" clearly demonstrates that the hard-working Stoniai family has all the ethical and moral preconditions of a happy life, but they do not result in adequate economic consequences. The fault for the fact that Stoniai do not get proper reward for their hard work largely lay with the very Lithuanian living space. Stoniai have all the necessary qualities that would result in riches if they were in America, but hard work does not bring great benefits in the Lithuanian space. America, not Lithuania, is the blissful land where diligence produces wealth and ensures a happy life. Thus the writer starts creating a conflict made of several binary oppositions. Literary work develops the topics of patriotism, love of one's homeland and emigration, seen as an abandonment of the homeland. The writer also does not forget the minimal cultural intentions that are allowed for a Lithuanian and which the writer restricts to the knowledge of the elementary school. Education is not about learning, but rather about an opportunity to prove the family's economic capacity.