Bendrinės lietuvių kalbos prieveiksmių su priesaga -(i)ai kirčiavimo normų kaita

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėBendrinės lietuvių kalbos prieveiksmių su priesaga -(i)ai kirčiavimo normų kaita
Kita antraštėChanges in Codification of Accentuation of Modern Lithuanian Adverbs Ending in -(i)ai
AutoriaiPakerys, Antanas
LeidinyjeŽmogus ir žodis [Man and the Word]. 2006, 1, p. 49-55
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTPrieveiksmių kirčiavimas; Morfonologinė prieveiksmių sandara; Kirčiavimo normos ir jų kodifikacija
ENAccentuation of adverbs; Morphonological structure of adverbs; Change of cidification
Santrauka / Anotacija

LTŠio straipsnio tikslas – aptarti lietuvių bendrinės kalbos prieveiksmių kirčiavimo normų teikybą. Svarbiausi darbo uždaviniai yra šie: nurodyti kirčiavimo normų kodifikacijos skirtumus, teoriškai pagrįsti perspektyviuosius kirčiavimo variantus. Nagrinėjant medžiagą remiamasi morfonologinės analizės metodu, kuris leidžia daryti keletą išvadų. Prieveiksmių priesaga –(i)ai pasižymi vidutine akceptine galia. Tam tikrais atvejais prieveiksmių, padarytų iš silpnojo kamieno būdvardžių, kirčio kėlimą į priesagą –(i)ai blokuoja morfonologinių ir semantinių pamatinio kamieno požymių kompleksas. Ši blokada panaikinama, jei prieveiksmio kamienas turi skonio semą. Būdvardinių ir dalyvinių prieveiksmių kirčiavimo principai yra panašūs. Labiau išsiskiria tik tie prieveiksmiai, kurie siejami su neveikiamaisiais esamojo laiko dalyviais, turinčiais silpnąjį kamieną. Palyginti sudėtingi morfonologiniai pamatinių kamienų požymiai lemia, ar iš tų dalyvių padaryti prieveiksmini turi priesagos -ai kirtį, ar jo neturi. Išnagrinėjus šiuos dėsningumus darosi aišku, kodėl Valstybinė lietuvių kalbos komisija siūlo kai kurių priesagos –(i)ai prieveiksmių kirčiavimo normas. [Iš leidinio]

ENThe present article reviews the development of codified accentuation of adverbs in Modern Lithuanian. It aims to present the differences in earlier accentuation norms and to provide a theoretical basis for some stress patterns. The morphological analysis of the material led us to the following conclusions. The adverbial suffix –(i)iai is of mediocre accentual value. If an adverb is based on an accentually weak adjective stem, in some cases, the movement of stress to the suffix –iai¬ is blocked by certain morphonological and semantic features of the base stem. If a stem has the meaning of taste, the movement of stress to suffix is not blocked. Accentuation pattern of adverbs based on participles and adjectives are similar. Only adverbs derived from accentually weak passive participle stems have more complex stress patterns. The stress movement to the suffix –ai in this case is governed by a set of morphonological features of the base stem. The analysis of regularities of stress patterns of Modern Lithuanian adverbs ending in –(i)ai provides a basis for the correction of accentual norms of certain adverbs recommended by the State Commission of the Lithuanian Language.

ISSN1392-8600, 1822-7805
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/4965
Atnaujinta2020-07-30 17:54:29
Metrika Peržiūros: 4