Angelai iš dangaus skerdyklos
LTNacionalinės premijos laureatas ir, kaip byloja leidėjai, daugiausia į užsienio kalbas verčiamas šiuolaikinis lietuvių rašytojas Sigitas Parulskis, nebijantis kiekvienoje knygoje nerti vis į kitą istorinį kontekstą, naujame 2012 metais išleistame romane „Tamsa ir partneriai“ karo metų žiaurumus atskleidžia tarsi iš neutralaus požiūrio taško. Tai bene pirmas tokios tematikos romanas, kurį ryžosi parašyti lietuvis – lyg ženklas, kad istorinė atmintis jau pakankamai įjautrinta, jog galėtume kalbėti apie žydų tragediją kaip apie savąją. Autorius buvo įvertintas Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ įsteigta Metų tolerancijos žmogaus premija. Romanas išsiskiria negatyviu požiūriu į daugelį lietuviams įprastų mitų ir stereotipų. Kaip ir visoje Parulskio kūryboje, romane tiršta religinių įvaizdžių. Romanas sukomponuotas kaip Šv. Rašto temų įkvėptas pasakojimas, nors tai anaiptol nėra istorija apie žmogaus kelionę Dievop, veikiau atvirkščiai, mito apie Orfėjaus (ar Kristaus) nusileidimo į pragarą parafrazė. Nors romane deklaruojamos pastangos suprasti persekiojamų žydų padėtį, rašytoją domina vien santykis tarp budelio ir aukos, konfliktinė situacija, kurioje tarpininkauja stebėtojas. Už akiračio ribų pasilieka žydų bendruomenė su visu pasaulėžiūros susiskaidymu, papročių margumu, prieštaringomis judaizmo interpretacijomis. Romanas atspindi šiuolaikinio lietuvio, kuriam žydų kultūra yra visiška egzotika, požiūrį. Naujasis Parulskio romanas – ne lengvas pasivaikščiojimas istorinių įvykių užkulisiuose. Bene pirmą kartą lietuvių rašytojas atveda skaitytoją taip arti prie duobės, kurioje suguldyti tūkstančiai jo tėvynainių.
