Angliška veja lietuviškos humanistikos dirvoje
LTRecenzijoje aptariama Eligijaus Railos knyga „Ignotus Ignotas: Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis (Vilnius, 2010). Ši knyga išsiskiria savo pasakojimo subtilumu, intriga, detalia asmens gyvenimo, sąmonės rekonstrukcija, taip pat joje įvairiais rakursais apžvelgta Apšvietos epocha. Nors knyga ir yra istorinė, t. y. išlaiko moksliškumą, tačiau joje vyraujantis nedeterministinis požiūris lėmė lietuvių istoriografijai gan neįprastą rezultatą. Knygoje pristatoma iškili XVIII a. Lietuvos asmenybė, mėginama suprasti ir įvertinti vyskupo ir kitų istorinių veikėjų nuostatas, todėl pasitelkiamos įtikinamos ir pagrįstos interpretacijos. Į rišlų pasakojimą įpinama daugiatautė, polikonfesinė šio LDK laikotarpio realybė, padedanti atskleisti Ignoto Jokūbo Masalskio veiklą, klasifikuojant ją į tris pagrindines sritis – politinę, edukacinę ir ūkinę. Vyskupas knygoje vertinamas ne tik kaip svarbus valstybės veikėjas, bet ir kaip Apšvietos epochos žmogus. Lieka truputį neaišku, kaip reikėtų vertinti į knygos dėstomąją dalį įtrauktus skirtingo pobūdžio diskursus – poetinį, epistolinį, memuaristinį: ar tai – tik ornamentiniai intarpai, duodantys knygai gyvumo ir žavesio, ar tai – pastanga padėti skaitytojui geriau įsijausti į aprašomą epochą. Knygos autorius prisiima istorijos stebėtojo poziciją ir istorinius faktus vertina pagal tai, kaip jie sąveikauja su jau susiformavusia idėjų sistema, dėl to išplečiami ir naujai interpretuojami ankstesnės istoriografijos pražiūrėti faktai.
