Po Tūkstantmečio audrų

LTRecenzijoje aptariama Adomo Butrimo, Rūtos Janonienės ir Tojanos Račiūnaitės sudaryta knyga „Lietuva 1009–2009“ (Vilnius, 2009). Knyga skirta Lietuvos vardo paminėjimo Tūkstantmečio jubiliejui. Apžvelgiami techniniai knygos dalykai: pastebima, jog dėl blizgaus popieriaus knygą sunku skaityti dėl puslapiuose atsispindinčios šviesos, didelė apimtis ir svoris knygą taip pat daro sunkiau skaitomą ir nemobilią. Knygoje yra 38 autorių – istorikų, menotyrininkų ir kitų specialistų parengti 70 straipsnių, teigiama, jog autorių kolektyvas puikiai parinktas. Apskritai, knyga yra konceptuali, o jos idėja puikiai išdėstoma trumpose sudarytojos Tojanos Račiūnaitės įvadinėse pastabose: leidinyje nutarta atsisakyti akademinio nuoseklumo, išsamumo, enciklopedinio detalumo, ir siekiama laisviau pažvelgti į Lietuvos istorijos visumą. Kita vertus, abejojama, ar pasirinktas chronologinis knygos dėstymas iš tiesų galėtų būti laikomas novatorišku sprendimu. Tačiau lyginant su kitomis tūkstančio proga pasirodžiusiomis knygomis, pastaroji išsiskiria savo puikia autorių atranka ir iliustracijomis. Knygos trūkumais įvardinama silpnoka LDK luominės visuomenės raidos sintezė, struktūralistinį požiūrį atspindintys ne itin profesionalūs faktografinio pobūdžio tekstai apie miestą, pilį ir valstybę. Be to, knygai trūksta vientisumo, kadangi dauguma surinktų straipsnių tarpusavyje surišti gan silpnai. Daroma išvada, jog nors knygos sudarytojams pavyko įgyvendinti ne visas užduotis, tačiau sėkmingai palieka žymę tūkstantmečio minėjimo kontekste kaip proginis leidinys.