Teismo lingvistiniai tyrimai bylose dėl garbės ir orumo gynimo bei šmeižimo

LTŠmeižtu, garbės ir orumo pažeminimu laikomi tam tikri pasakymai, t. y. kalba pateikta informacija. Aiškinantis šias bylas informacija teisiniu požiūriu skirstoma į žinias ir nuomones. Žinia laikoma tiesa grindžiama informacija apie faktus, duomenis. Nuomone laikomas požiūris, faktų ir duomenų, reiškimų ir įvykių vertinimas ir kitoks subjektyvus informacijos pateikimas, kuriam tiesos kriterijus netaikomas. Teismų praktikoje skiriant nuomonę ir žinią vertinamas galimumas teiginius patikrinti tiesos kriterijumi, teksto turinys, kontekstas, tikslas, kryptingumas, pavartotos meninės išraiškos formos, sakinių konstrukcijos. Dalis nuomonės ir žinios skyrimo kriterijų yra lingvistiniai, jie gali būti išanalizuoti atliekant teismo lingvistinę ekspertizę. Formuluojant ir vertinant lingvistų išvadas šmeižto bei garbės ir orumo bylose kyla keblumų dėl vartojamos terminijos. Pažymėtina, kad teismo lingvistas nenustato teisinio fakto, ar yra paskelbta nuomonė, ar žinia – jo išvada apima tik lingvistinį pasisakymų įvertinimą, kuriuo teismas ar tyrėjas gali pasiremti vertindamas teisiniu aspektu. Dėl šios priežasties lingvisto darbe negalimas besąlyginis teisės terminų perėmimas. Kadangi samprata „žinios“ bendrinėje kalboje ir teisėje smarkiai skiriasi, teismo lingvistikai labiau trinka vienareikšmiškesnė „informacijos“ sąvoka. Kad žodžiu „informacija“ būtų apibrėžta tik ta informacija, kuri suformuluota kaip kategoriškas tvirtinimas apie tikrovės įvykus, jis patikslintinas tai apibrėžiančiu žodžiu. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimuose informacijai, kuria tvirtinamas kažkokių faktų buvimas, įvardyti vartojamos sąvokos „konstatuojamojo pobūdžio informacija“ ir „faktinio pobūdžio teiginiai“.Siekiant terminijos vientisumo, sąvoka „konstatuojamojo pobūdžio informacija“ perimtina ir teismo lingvistikos darbuose. „Nuomonė“ taip pat nėra lingvistinis terminas, tačiau šis žodis tiek bendrąja reikšme, tiek teisėje suprantamas kaip individualų suvokimą perteikiantis pasisakymas. Didžiajame lietuvių kalbos žodyne žodis „nuomonė“ antrąja reikšme aiškinamas kaip „pažiūra, nusistatymas, supratimas“, jo reikšmė atitinka teisinio termino reikšmę. Ši sąvoka yra perimta ir teismo lingvistų darbuose, nes kito termino, kuris galėtų apimti visą subjektyviai išsakytos informacijos įvairovę, nėra. Teismo lingvistikoje, kaip ir teisėje, „nuomone“ įvardijama labai įvairi kalbinė raiška, priešinama konstatuojamojo pobūdžio informacijai. Šmeižto bylose teismo lingvistiniu tyrimu nustatoma, ar tekste pateikiama informacija yra formuluojama kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, ar kaip nuomonė. Garbės ir orumo bylose be šio klausimo dar spręstina, ar pasisakymas lingvistiniu požiūriu yra asmenį menkinantis, nes menkinti gali tiek konstatuojamojo pobūdžio informacija, tiek nuomonė. Straipsnyje aiškinama teismo lingvisto kompetencija atsakant į šiuos klausimus bei konstatuojamojo pobūdžio informacijos ir nuomonės atskyrimui taikomi kriterijai. Taip pat aptariami per paskutinius metus Lietuvos teismo ekspertizės centre atlikti teismo lingvistiniai tyrimai šmeižto bei garbės ir orumo įžeidimo bylose.

ENThe aim of the article is to introduce the possibilities of application of the forensic linguistics examinations in the cases of libel and humiliation of honor, to dispute the concepts used in the law and in the forensic linguistics sciences, to define, what questions can be answered by linguistics expert in these cases. Also the examinations made in the Forensic science centre of Lithuania in the past year are reviewed. In the cases of libel and humiliation of honor the 1inguistics expert can determinate the meaning and content of the utterance under examination, he can conclude, if a negative information about a certain person is given in the utterance, if it is formulated as a declarative statement or a s an opinion, if there are disparaging words or phrases in the text. Linguistic explanations of the text under examination can help to understand its meanings and intentions.