Didvyrių pjūties metas

LTRecenzijoje aptariama Dariaus Barono ir Dangiro Mačiulio knyga „Pilėnai ir Margiris: istorija ir legenda“ (Vilnius, 2010). Dviejų autorių veikalas apima dvi temas: visų pirma, atlieka konkretaus istorinio įvykio – Pilėnų gynybos – analizę, o tada mėgina aiškintis, kiek tautiniame mite yra istorinės tiesos, kaip formavosi jo atminimas. Skaitytojams pristatomas platus epochos kontekstas, detaliai aprašoma kampanija prieš Pilėnus bei atskleidžiamas toli gražu ne herojiškas Pilėnų gynėjų poelgis, o iš tiesų įvykusios panikos dėl besiartinančio priešo sukeltos tarpusavio skerdynės. Manoma, kad tai nebuvo vienintelis tokio pobūdžio atvejis, pateikiama daugiau pavyzdžių iš LDK ir Europos istorijos. Taip pat įrodoma, jog Margiris buvo tik literatūrinė fikcija, o ne istorinis veikėjas. Vis dėlto dalies autoriui nepavyko išlikti nešališkam – tą išduoda jo retorika. Apžvelgiant įvairias kultūrines įtakas, aiškinamasi kaip gimė Pilėnų gynybos mitas. Pilėnų mitą iš esmės sukūrė Janas Dlugošas, rašydamas pagal antikinių tragedijų tradiciją, bei Kasparas Schützas; D. Mačiulis šį mitą sėkmingai dekonstruoja, nors ir pastebima, jog knygos antrai pusei trūksta dėmesį prikaustančio minties intensyvumo ir teksto lengvumo, o įdomiausias įžvalgas užgožia per platus faktografinės informacijos pateikimas. Galiausiai daroma išvada, jog didelės apimties knyga įtraukia skaitytoją ir dėl lengvo stiliaus leidžia ją perskaityti vienu prisėdimu; spėjama, jog knyga įkvėps ir tolimesnius tokio pobūdžio tyrimus.