Filosofinio teksto (ne)svarba ir filotopija

LTRecenzijoje aptariama Tomos Sodeikos monografija „Filosofija ir tekstas“. Pažymima, kad pagrindiniai knygoje keliami klausimai yra ontologiniai: kas yra filosofija bei filosofai, ką reiškia užsiimti filosofija, prisijungti prie filosofinės tradicijos, ar tekstas – tinkama filosofijai medija, kaip perskaityti šio pobūdžio tekstus ir juos apmąstyti. Teigiama, kad T. Sodeikos teksto pasakotojas – filotopas. Ir nors etimologiškai filotopija laikoma vietos meile, T. Sodeikos tekste – tai įsišaknijimas į konkretų filosofavimo faktą, kuriame lemiamas vaidmuo tenka ne filosofavimo temos pasirinkimui, o filosofavimo vyksmui, performatyviniam kalbėjimo aspektui. Recenzentė pažymi tekste esančią gausybę korektūros klaidų, išnašose naudojamą netinkamą šrifto dydį, lietuviškas raides keičiančius lotynų raidymo simbolius, sakinių pradėjimą mažąja raide, alternatyvų veiksmažodžių laikų vartojimą, pažymėdama, kad pats savo knygą redagavęs autorius aiškina savo pasirinkimą tuo, jog klaidos idėjoms suteikia sparnus. Taip pat pažymimas neįprastas citavimas – po pusę ar pusantro puslapio, nereikalingos išdidintos nuorodos, keista teksto architektonika, asociatyvus dėstymas, priešingų mąstytojų ir minčių susiejimas, sąmoningas citatų pakartojimas po kelis kartus. Daroma išvada, kad ši unikali parodijų monografija– tai provokacija pajusti Kitą, tekstą, prie jo prisiartinti. Teigiama, kad T. Sodeikos knyga autodestruktyvi, o toks literatūrinio žaidimo taisyklių nesilaikymas yra elegantiškas akibrokštas akademizmui.