LTTiriama problema suformuluota straipsnio pavadinimu su klaustuku, atrodo kaip ir siaura, tačiau iš tikrųjų tekste aprėpiama nemažai svarbių istorinio pobūdžio problemų. Rašoma apie Vokiečių ordiną, Lietuvos krikštą, LDK kūrimo istoriją plečiantis rytų slavų žemių sąskaita, Lietuvos kunigaikščių kovas su Ordinu, Lietuvos diplomatinę kovą ginant baltų žemių vienybę. Pritariama kai kuriems panašiomis problemomis rašiusių istorikų teiginiams, tačiau nevengiama su jais ir polemizuoti. Kritinių pastabų išsakoma istorikų Simo Sužiedelio, Pauliaus Šležo, Dariaus Barono, Wiliamo Urbano, Antano Kučinsko apibendrinimų atžvilgiu. Pateikiama faktinė medžiaga, susiejama su istoriografija, galiausiai padeda atsakyti į pavadinime iškeltą klausimą. Kęstutis pakvietė Algirdą iš Vitebsko į Vilnių valdyti Lietuvą dėl to, kadangi pastarasis vykdė šiaurės ir rytų rusų politiką, kuria buvo galima pasinaudoti karui su kryžiuočiais. Vargu ar vieni lietuviai būtų apsigynę nuo Ordino. LDK rusų žemės padėjo lietuviams gintis nuo Ordino agresijos. Vytautas tęsė stambių karo žygių politiką, naudodamas lietuvių, rusų ir lenkų pajėgas, o ryškiausias momentas čia buvo Žalgirio mūšis. Tai buvo ankstesnės politikos, vykdytos dar Kęstučio ir Algirdo, tąsa. Lietuvos valdovų politiką rytuose lėmė ne tiek noras įkurti didelę ir galingą valstybę, kiek siekis atsilaikyti prieš Ordino agresiją ir sužlugdyti jo kolonijinę politiką.