Tema: klasikos aktualumas
LTStraipsnyje apmąstomas klasikinio mąstymo aktualumas. Kalbėti apie klasikinį mąstymą postmoderniais laikais, kritiškai ar net destruktyviai nusiteikusiais ankstesnės tradicijos atžvilgiu, nėra lengva. Straipsnyje pabrėžiamas būtinumas ir klausiama, kuo šiandien gali būti aktualus klasikinis mąstymas. Laikomasi Platono iškelto dialektinio kaip daugiau klausinėjančio nei atsakinėjančio kalbėjimo nuostatos, kurios vedamas jis aiškino mąstymo sampratą, neišsitenkančią jokiame apibrėžtame atsakyme. Kokia turėtų būti adekvati nuostata, siekiant prakalbinti klasikinį šaltinį, geriausiai galima pasimokyti iš romėnų. Koks buvo romėnų autentiškas santykis su klasikinėje senovėje slypinčiomis kultūrinėmis ištakomis? Autentiškas santykis su svetimu, perimamu ir naujai atrandamu dalyku kaip tik ir sudaro pagrindą romėniškos laikysenos. Pastaroji ir yra aktuali šiandien. Naujai įsisavinti senovės šaltinį, leisti jam formuoti modernesnių laikų žmogaus protą bei dvasinius poreikius ne mažiau sunku nei sukurti ką nors nauja. Mat įsisavinamą dalyką tenka perkelti į kitą kultūrinę situaciją. Romėnai tokių pastangų nepabūgo. Šiandien bandant kalbėti apie klasikinio mąstymo aktualumą, tenka pripažinti, kad, užuot pateikus rekonstruotą jo sampratos apibrėžimą, galbūt svarbiau betarpiškai patirti tai, kas yra autentišką mąstymo patyrimą naujai atrandantis mąstymas. Platonas taip pat vargu ar siekė aiškiai apibrėžti tikrojo mąstymo sąvokos turinį.
