Kelios dialogo filosofijos keistybės
LTStraipsnyje nagrinėjama dialogo filosofijos samprata. Pokalbio galimybė XX a. atveria dialogo filosofijos perspektyvą, kurioje pokalbis traktuojamas kaip esmiška žmogui galimybė dalyvauti būtyje. Šiame darbe lyginama Martino Buberio ir Emmanuelio Levino dialogo filosofija, kuri sugriauna pernelyg įprasto filosofinio tekstinio kalbėjimo lūkesčius. Darbe keliamas klausimas: ką reiškia dialogo principas, kuris sieja Levino ir Buberio mąstymą? Išryškinama tai, kad šie filosofai įkvėpimo sėmėsi iš senosios judaizmo tradicijos. Abu dialogo filosofijos kūrėjai siekė atkreipti mūsų dėmesį į greta gyvuojančius skirtingus mąstymo būdus – judėjų biblinį ir graikų filosofinį. Straipsnyje išskiriami du skirtingi dialogo sampratos šaltiniai. Pirmas – Antikos graikų nutiestas dialoginio, dialektinio filosofavimo kelias. Antras – XX a. pradžioje atgaivinta hebrajiškoji tradicija, kuri atveria savitą dekonstrukcijos kelią. Pastarieji dialogininkai siekia perdėlioti taškus – mąstyti sykiu ir peržengiant Vakarų mąstymo tradiciją, ir išsaugant būtiną priklausomybę jai. Tyrimas veda prie išvados, kad dialogo filosofijos kūrėjai atvėrė tą ontologinės struktūros lygmenį, kuris esmiškai yra iki-objektinis pasaulis. Siekdami pakeisti įprastas subjektinio ir objektinio mąstymo kategorijas, jie kūrė savitą filosofinį žodyną. Svarbi dialogo filosofijos projekto ypatybė – čia vadovaujamasi ne tik savita filosofinio teksto rašymo, bet ir jo skaitymo samprata. Kalba ne tik grindžia kelius, bet ir juos atveria, kaip tai daro XX a. dialoginė tekstinio kalbėjimo praktika.
ENThe article deals with the concept of philosophy of dialogue. The possibility of conversation in the 20th century opens up the perspective of the philosophy of dialogue, in which the conversation is treated as an essential opportunity for a person to participate in the existence. This paper compares the philosophy of Martin Buber's and Emmanuel Levinas's dialogue, which undermines the expectations of an overly conventional philosophical speech (of a written form). The work poses the question: what does the principle of dialogue that connects the thinking of Levinas and Buber, mean? It is emphasized that these philosophers took inspiration from the old Jewish tradition. The creators of the philosophy of dialogue sought to draw our attention to the different ways of thinking existing side by side, such as the Jewish biblical way of thinking and Greek philosophic way of thinking. The paper distinguishes two different sources of the concept of dialogue. The first - the path of dialogic, dialectical philosophy developed by the ancient Greeks. Second - the Hebrew tradition, revived at the beginning of the 20th century, which opens its own path of deconstruction path. The latter are seeking to redefine points - to think both outside of the Western tradition of thinking, and preserving the necessary dependence on it. The research leads to the conclusion that the creators of the philosophy of dialogue have opened that level of ontological structure, which is essentially a pre-object world.In order to change the usual categories of subjective and objective thinking, they created a distinctive philosophical dictionary. Feature of a dialogue, a project of philosophy, is important; here, not only a specific concept of philosophical writing, but also the specific concept of its reading is followed. Language not only creates roads, but also opens them, just like it is done by the dialogue based practice of textual speaking of the 20th century.
