Keli "Aidų" istorijos puslapiai

LTStraipsnyje aptariama kultūros žurnalo "Aidai" istorija. 1944 m. pabaigoje pasirodė Miuncheno stovyklos informaciniai lapeliai, pavadinti "Aidais". Leidinys turėjo būti vienkartinis ir atlikti informacinę funkciją. 1945 m. rugsėjo mėnesį pasirodė žurnalas "Aidų" pavadinimu. Pirmi septyni numeriai (1945 09 01 – 1945 10 30) ėjo reguliariai kas savaitę ir jis vadinosi lietuvių informaciniu leidiniu. Pirmasis juridinis "Aidų" leidėjas ir vyriausiasis redaktorius buvo Vytautas Bieliauskas. 1945–1948 m. faktiškas redaktorius buvo Kazys Bradūnas. 1946 m. "Aidai" oficialiai pasivadino kultūros žurnalu, leidinys įgavo žurnalo išvaizdą, padaugėjo iliustracijų ir puslapių. 1946 m. pabaigoje žurnalas dėl popieriaus stokos buvo laikinai nustojęs eiti, 1947 m. kovo mėn. leidyba buvo atnaujinta. 1949 m. pradžioje "Aidų" leidėju tapo Povilas Gaučys, redaktoriais – Juozas Grinius ir Paulius Jurkus. Tais pačiais metais žurnalo leidybą JAV perėmė pranciškonai. 1949 m. pabaigoje "Aidų" redaktoriumi tapo Antanas Vaičiulaitis. "Aidų" kūrybos apžvalgose, recenzijose buvo ženklus kultūrinio konteksto pojūtis: nuolat aptariami ne tik lietuvių kūrėjų iškiliausi darbai, visuotinės literatūros žymiausi autoriai, bet ir pateikiamos latvių, estų, taip pat prancūzų, amerikiečių, vokiečių, italų, anglų, švedų literatūros apžvalgos, pristatomos siurrealizmo, egzistencializmo kryptys literatūroje, Nobelio premijos laureatų rašytojų kūryba. Žurnalas patyrė ženklią kaitą: nuo informacinio iki kultūrinio leidinio, atlikusio autoritetingo eksperto vaidmenį vertinant kultūros faktus. Žurnalo publikacijų visuma atspindi itin vaisingą lietuvių tautinės kultūros idėjų įprasminimą.