Dėl gudų ir Rusios

LTŠis straipsnis – tai atsakymas į dr. Nadijos Neporožnios straipsnį ir yra skirtas nagrinėti tautas ir etnosus apibrėžiančius terminus ir jų problemiškumą. Teigiama, jog terminai turi būti suderinti tiek su istorinio proceso, tiek ir su kalbų, tarmių ar raštijos raidos realijomis. Siūloma terminijos klausimus spręsti kiekvienoje kalboje atskirai, įvertinant kitų kalbų terminijos būklę. Nurodoma, jog žodžiai „Rusia“ ir „baltarusiai“ lietuvių kalboje įsigalėjo sovietmečiu; tarpukariu vartotas terminas „gudai“, todėl lietuviškoji istorinė rytų slavų tautų terminija yra nesutvarkyta. Kritikuojami N. Neporožnios teiginiai, nurodinėjantys kokius terminus derėtų vartoti lietuvių kalboje bei istoriko Zigmanto Kiaupos laikysena „Kijevo Rusios“ termino atžvilgiu. Pažymima, jog terminų „Русь“ ir „Россия“ atsiradimas susijęs su tauta ir valstybe, kuri laiko, jog šie abu žodžiai išreiškia vieną ir tą pačią tautinę ar etninę tapatybę, ir nurodo atskirus šios tapatybės raidos laikotarpius, tačiau lietuviai šiuos dalykus gali įvardinti savais terminais ir sava kalbos raiška. Primenama, kad rusų terminijoje nėra išspręstas termino „Русь“ santykis su antruoju rytų slavų tautų istorinės raidos laikotarpiu, todėl šiuo požiūriu pastarasis terminas nieko negali duoti ir lietuvių istorinei terminijai. Kuriant dviejų rytų slavų etnosų laikotarpį atitinkančią terminiją, siūloma apibrėžti vakarinį etnosą, kuris gyveno Lietuvos valstybėje.

ENThis article is an answer to article written by Dr. Nadia Neporozhnia. It examines the terms that define nations and ethnos and problems related to those terms. The article states that the terms must be reconciled with the realias of both historical process and the development of languages, dialects or writing. It is suggested that each language should solve the questions regarding terminology individually, taking into account the status of the terminology of other languages. It is stated that the words "Rusia" and "Belarusians" entered the Lithuanian language in the Soviet period; the term "gudai" (a Lithuanian ethnonym to refer to south-eastern (sometimes south-western) neighbours) is used in the interwar period, therefore the Lithuanian historical terminology regarding the East Slavs is not fully organized. The article criticizes Neporozhnia's statements indicating what terms should be used in the Lithuanian language and the position of historian Zigmantas Kiaupa in relation to the term "Kievan Rus". It is noted that the emergence of the terms "Русь" (Rus) and "Россия" (Russia) relates to a nation and a state that considers these two words to express a single national or ethnic identity and points to separate periods of the expression of this identity, but Lithuanians can name these things using their own terms and expressions of their own language. It is reminded that in the Russian terminology, the relationship of the term "Русь" with the second period of the historical development of the Eastern Slavic nations is not resolved, therefore in this respect the latter term cannot give anything to the Lithuanian historical terminology. When creating a term corresponding to the period of two East Slavic ethnos, it is proposed to define the western ethnos, which lived in the state of Lithuania.