Mindaugo krikštas

LTStraipsnyje apžvelgiama Mindaugo laikų Lietuvos krikšto ir vyskupijos įkūrimo aplinkybės. Apaštališkasis Sostas buvo numatęs sukrikščioninti Lietuvą per Livoniją. Lietuva buvo priskiriama Livonijos vyskupijoms. Aprašomos šių vyskupijų ribos. Reaguodamas į totorių grėsmę popiežius Inocentas IV subūrė antitotorišką koaliciją, į ją pateko ir Mindaugo Lietuva. Mindaugo pradėtos kunigaikščių vidaus kovos liudija prasidėjusį valstybės vienijimo procesą. Lietuvos valdovas paramos ieškojo pas Livonijos magistrą. Buvo sutarta dėl Mindaugo kreipimosi į popiežių. 1251 m. vasarą įvyko Mindaugo krikštas. 1251 m. popiežius Inocentas IV paskelbė net 6 bules Mindaugo krikšto klausimu, bet 1251 m. nebuvo įkurta vyskupija, o Mindaugas nebuvo karūnuotas Lietuvos karaliaus karūna. Krikšto priėmimas nepašalino karo pavojaus. Mindaugas papirko žemaičius ir jotvingius, o savo karo jėgą nukreipė į Volynę. Totorių pavojaus akivaizdoje Haličo-Volynės kunigaikštis Danila sutiko tartis su Mindaugu. 1252 m. buvo sudaryta taika. Tai ir buvo proga prašyti žadėtos karūnos bei vyskupijos. Išvardinamos karūnavimo metu ir po jo Mindaugo Ordinui užrašytos Lietuvos žemės, aptariamas šių užrašymų autentiškumas. Keliamas klausimas, kaip ilgai po krikšto Mindaugas išliko krikščioniu. Kad Mindaugas atsisakė krikščionybės, yra daugiau argumentų, nei faktų, jog iki mirties jis išliko krikščioniu. Mindaugo krikštas buvo padiktuotas politinių aplinkybių. Susilpnėjus totorių grėsmei, Vakarų paramos nereikėjo. Lietuva toliau išliko pagoniška. 1387 m. krikštijant Lietuvą apie Mindaugo krikštą net nebuvo užsiminta.