LTDisertacijoje nagrinėjamas darbuotojų įgalinimo vaidmuo žmogiškųjų išteklių valdymo įtakos organizacijos pasiekimams paradigmoje: atskleista šios paradigmos esmė bei išanalizuotas empirinis jos ištyrimo lygis, t.y. remiantis teorinių bei empirinių studijų analizės rezultatais, nustatyta, kaip žmogiškųjų išteklių valdymo sistema bei jos veiklos prisideda prie organizacijos efektyvumo didinimo, identifikuotos tyrimų šioje srityje spragos, patikslinta esminė žmogiškųjų išteklių valdymo terminija bei pasiūlyta jos hierarchija. Disertacijoje atskleista darbuotojų įgalinimo esmė bei vieta žmogiškųjų išteklių valdymo įtakos organizacijos pasiekimams paradigmoje ir pasiūlytas holistinis požiūris į įgalinimą: identifikuota įgalinimo teikiama nauda organizacijai ir jos darbuotojams bei reikšmė paslaugų sektoriuje. Remiantis mokslinės literatūros analize bei sinteze, sukurtas koncepcinis įgalinimo-organizacijos pasiekimų modelis, kuris empiriškai įvertintas Lietuvos aukščiausios klasės viešbučiuose. Šis tyrimas leido nustatyti organizacinio bei psichologinio įgalinimo konstruktų vietą žmogiškųjų išteklių valdymo sistemoje bei jo įtaką organizacijos pasiekimams. Disertacijoje išnagrinėti įgalinimo pasireiškimo ypatumai tarpkultūriniame kontekste bei empiriškai įvertinti jo skirtumai aukščiausios klasės viešbučiuose Danijoje bei Lietuvoje.