LTDisertacijoje nagrinėjamas fokus-grupės metodo taikymas marketingo tyrimuose, siekiant nustatyti virtualios ir tradicinės fokus-grupės įtaką marketingo tyrimų efektyvumui. Darbe pagrįstas fokus-grupės koncepcijos kompleksiškumas ir jį charakterizuojančios dimensijos, atskleistos fokus-grupės metodo kilmės ištakos žvelgiant iš skirtingų mokslų pozicijų, išanalizuota fokus-grupės metodo raida marketingo tyrimų kontekste, ištirta efektyvumo interpretacijų įvairovė, patikslinant marketingo tyrimų, taikant fokus-grupės metodą, efektyvumo sampratą, apibrėžti marketingo tyrimo efektyvumo vertinimo kriterijai. Darbe atliktas fokus-grupės taikymo tradicinėje ir virtualioje terpėje laboratorinis eksperimentas, kurio rezultatai leido empiriškai patikrinti komunikacijos konteksto įtaką skirtingiems fokus-grupės diskusijos parametrams. Pritaikius sąveikos procesų mažose grupėse vertinimo metodiką, suteikiančią galimybes tirti fokus-grupių diskusijų proceso efektyvumo rodiklius, bei sukonstravus ir pritaikius komunikacijos konteksto subjektyvaus vertinimo skales, palyginta virtualios ir tradicinės fokus-grupės įtaka marketingo tyrimų efektyvumui. Remiantis teorinės analizės bei empirinio tyrimo rezultatais, konstatuota, kad virtuali fokus-grupė yra perspektyvi tradicinės fokus-grupės alternatyva.