SS svetimšalių daliniai Rytų fronte

LTStraipsnyje siekiama atskleisti svetimšalių SS dalinių dalyvavimo Antrojo pasaulinio karo metais Rytų fronte pobūdį. Sunki antrojo pasaulinio karo eiga paskatino Trečiojo Reicho lyderius sustiprinti karines ir policijos pajėgas svetimšaliais. Iš pradžių į SS dalinius buvo priimami užsienio šalių vokiečiai ir vokiečiams giminingų tautų – Danijos, Olandijos, Norvegijos ir kt. – kruopščiai atrinkti savanoriai. Po pralaimėjimo prie Staliningrado tautinio ir savanorių principai buvo atmesti, o į vermachtą ir SS dalinis mobilizacijos būdu pradėti imti ir visiškai svetimų tautų – baltų, slavų, musulmonų – jaunuolius. Daugiau nei milijonas Rytų europiečių kovojo vermachto ir SS daliniuose su Tarybų Rusija. Palyginimui, Vakarų Europos savanorių Vokietijos pusėje buvo apie 500 tūkstančių. Užsienio šalių savanorių indėlis ir karo veiksmai buvo labai skirtingi. Vakarų europiečiai kovojo geriau ir buvo drausmingesni (išimtis latvių ir estų SS divizijos), skyrėsi ir įstojimo į SS motyvai. Rytų europiečiams didžiausią įtaką darė antikomunistiniai, antirusiški ir patriotiniai motyvai. Be šių motyvų, Vakarų europiečius veikė Europos tautų solidarumo ir vienybės, „kryžiaus žygio prieš bolševizmą“, Europos civilizacijos gynimo idėjos. Be to, Vakarų Europoje dar tarpukariu veikė partijos ir judėjimai, kurių lyderiai jautė ideologinį giminingumą su nacizmu ir Vokietijos pagalba planavo padidinti įtaką savo šalyse. Tačiau ir jiems, kaip ir Rytų europiečiams, galiausiai teko nusivilti vokiečių Naująja Europa ir „naująja tvarka“.

ENThe aim of the article is to reveal the nature of the participation of foreign units of the SS in the Eastern Front during World War II. The difficult course of the Second World War has encouraged the leaders of the Third Reich to recruit foreigners to the military and police forces. Initially, only Germans from foreign countries and carefully selected volunteers from the neighbouring countries, i.e., Denmark, the Netherlands, Norway, were taken to the units of the SS. Following the German defeat at Staliningrad, the nationalist principles and the idea to have volunteers were rejected, and the young men from completely foreign nations - Balts, Slavs, Muslims - began to be mobilized as part of the Wehrmacht and the SS. More than a million Eastern Europeans fought in the Wehrmacht and SS with Soviet Russia. For comparison, the German side only had 500 thousand volunteers from Western Europe. Contributions from foreign volunteers as well as their military actions were very different. Western Europeans fought better and were more disciplined (the Latvian and Estonian SS divisions were an exceptions), and their reasons for joining the SS were also different. Eastern Europeans were very much influenced by anti-Communist, anti-Russian and patriotic motives.In addition to these motivations, Western Europeans were affected by the idea of the solidarity and unity among the European nations, the "crusade against Bolshevism" and desire to defend European civilization. Moreover, during the interwar period Western Europe already had parties and movements the leaders of which felt ideological affinity with Nazism and had plans to increase influence in their countries with the help from Germany. However, they, like the Eastern Europeans, eventually became disappointed with the German New Europe and the "new order".