Sudeikiai - ateities kartoms

LTSudeikių miestelis yra įsikūręs apie 10 km. į šiaurės rytus nuo Utenos, prie Alaušo ežero. Miestelio atsiradimas yra glaudžiai susijęs su Bikuškio dvaru, kuris buvo įkurtas 17 a. Dvaras priklausė Radviloms, vėliau Trakų vaivadai Tadui Oginskiui, 18 a. Prošinskiams, kurie 1779 m. birželio 7 d. išsirūpino iš valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio, trečiadienio turgaus ir spalyje dvi savaites trunkančio prekymečio privilegiją. Privilegijos suteikimo priežastimi buvo Sudeikių miestelio kūrimasis. Nuo 1816-ųjų visą šimtmetį Sudeikiai buvo oficialiu valsčiaus centru, kuriame buvo išvystyta aukšto lygmens kultūrinė veikla. Tik 1919 metais Sudeikių valsčius buvo panaikintas, prijungtas prie Daugailių valsčiaus ir tapo viena iš jo seniūnijų. Iš pirmo žvilgsnio – kuklus miestelis, seniūnijos administracinis centras, bet dėl savo ir apylinkių gamtos savybių sulaukė didelio populiarumo. Sudeikių istorijai nušviesti rašytinių šaltinių nėra daug. Daug dokumentų buvo sunaikinta 1863 m. sukilimo metu. Dokumentai buvo naikinami ir karo bei pokario metais. Rengiant knygą, pasitelkta įvairių mokslo sričių specialistų, taip pat seniūnijos atskirų profesijų žmonių, parašiusių atskiras studijas bei straipsnius, talpinamus pirmoje šios knygos dalyje. Antroji – nušviečia kaimų bei jų žmonių gyvenimus ir likimus. Visa medžiaga – knygos, straipsniai leidiniuose ir periodikoje – nurodomi knygos pabaigoje talpinamoje plačioje bibliografijoje „Literatūra apie Sudeikių kraštą ir žmones“.

ENThe town of Sudeikiai is located some 10 kilometres to the northeast of Utena, near Alaušas Lake. The emergence of the town is closely linked with Bikuškis Manor, which was founded in the 17th century. The manor belonged to the Radziwiłł family, then to Tadeusz Ogiński, the voivode of Trakai. In the 18th century it was taken over by the Proszyński family, who, on 7 June 1779, managed to obtain a privilege for a Wednesday market and a two-week long fair in October from the ruler, Stanisław August Poniatowski. The creation of the town of Sudeikiai was the reason for the granting of the privilege. Starting in 1816, Sudeikiai was, for an entire century, the official rural district centre, where a high level of cultural activity was developed. It was only in 1919 that the district of Sudeikiai was abolished – it was merged with the rural district of Daugailiai and became one of its elderships. At first glance it is a modest town – the administrative centre of the eldership; however, it has become widely popular due to its natural features and those of its surroundings. There are few written sources to shed light on the history of Sudeikiai. Many documents were destroyed during the 1863 Uprising. Documents were also destroyed during the war and the post-war years. In putting the book together, specialists from various fields of study were invited to help, as were individual of different professions who have written separate studies and articles which appear in the first part of this book. The second part sheds light on the lives and destinies of the villages and their people. All of the material – books and articles in publications and periodicals – is referenced in the broad bibliography at the end of the book entitled “Literature about the region and people of Sudeikiai”.