Lietuvos Respublikos Seimo dalyvavimo svarstant Europos Sąjungos reikalus mechanizmas : kūrimas, modelis ir procedūros
LTŠiame straipsnyje pristatomas ir analizuojamas Lietuvos Respublikos Seimo dalyvavimo sprendžiant ES reikalus modelis, jo kūrimo aplinkybės, šaltiniai, bruožai, procedūros ir probleminiai aspektai. Pasiremdamas užsienio šalių, darbo grupės, kūrusios šį modelį, patirtimi, kitais šaltiniai, nuosekliai atskleidžiama, kokios priežastys lėmė aktyvaus Seimo vaidmens sprendžiant ES reikalus, pasirinkimą, kaip šis vaidmuo buvo įtvirtintas, kokias konstitucines naujoves jis įnešė į Lietuvos tesės sistemą, ypač daug dėmesio skiriant vadinamųjų „mandatinių komitetų“ vaidmens įtvirtinimui Konstituciniame akte dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje bei Seimo statuto papildymuose. Straipsnyje taip pat detaliai pristatomos, aiškinamos ir iliustruojamos schemomis įvairios ES reikalų sprendimo Seime procedūros. Ypač daug dėmesio skiriama svarbiausiajai – pozicijų dėl pasiūlymų priimti ES teisės aktus ir kitus ES dokumentus, susijusius su Seimo kompetencija, svarstymui, kuria remiasi ir kai kurios kitos procedūros. Minėtos procedūros metu Seimo mandatiniai komitetai veikia kaip konstitucinės institucijos, išreikšdamos politiškai privalomą nuomonę viso Seimo vardu Vyriausybei. Daug dėmesio skiriama subsidiarumo kontrolei, pabrėžiant Seimo statute įtvirtinto subsidiarumo kontrolės mechanizmo novatoriškumą. Analizuojama ir svarstoma, kiek pagrįstas yra aktyvus Seimo dalyvavimas svarstant pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungoje teikia Lietuvos Respublika, kandidatūras, taip pat daugelis kitų klausimų, susijusių su Seimo vaidmeniu svarstant ES reikalus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Seimas (Lietuva); Parlamentinė kontrolė; Tarptautinė teisė; Kandidatai; Europos Sąjunga (European Union).
ENThis article presents and analyzes a model of participation of the Lithuanian Seimas in solving EU issues, the circumstances in which the model was created, its sources, characteristics, procedures and problematic aspects. Based on the experience of foreign countries and the working group that was creating this model, the author gives a sustained view of the reasons that determined active Seimas participation in solving EU issues, the choice of how this role was implemented, and what Constitutional innovations it introduced into the Lithuanian legal system. It pays particular attention to strengthening the role of the so-called "mandate committees" in the Constitutional Act on the membership of Lithuania in the European Union and the addendums to the Seimas Status. The article also presents in detail, explains, and illustrates with schemes various procedures in the Seimas. Particular attention is paid to the most important procedure – deliberation of positions on the proposals to adopt the EU legal acts and other EU documents related to the competence of the Seimas. During this procedure, the Seimas mandate committees act as constitutional institutions, expressing their politically obligatory opinion on behalf of the entire Seimas to the Government. A considerable amount of attention is paid to the control of subsidiarity, stressing the innovation of the subsidiarity control mechanism established in the Seimas Statute. It analyzes and discusses the extent of Seimas active participation in considering the candidacies of the officials that Lithuania proposes for the posts in the European Union.
