Politiniai lietuvių orientyrai Antrojo pasaulinio karo metais

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Politiniai lietuvių orientyrai Antrojo pasaulinio karo metais
Alternative Title:
Political references of Lithuanians during the years of the Second World War
Keywords:
LT
Antanas Smetona; Antrasis Pasaulinis karas; Holokaustas; Laikinoji vyriausybė; Lietuvos visuomenė; Mobilizacija; Pasipriešinimas; Politinė orientacija; Vokiečių okupacija.
EN
Antanas Smetona; German Occupation; Holocaust; Lithuanian Society; Mobilisation; Political references; Provisional government of Lithuania; Resistance; WW2; World War II.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje permąstomi politiniai lietuvių orientyrai Antrojo pasaulinio karo metais. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse prezidentas A. Smetona ir didžioji dalis senųjų politikų ir inteligentų laikėsi pozicijos, kad karo atveju reikėtų šlietis prie Tarybų Sąjungos. Pagrindinis jų motyvas – Rusija ne taip pavojinga tautinei lietuvių tapatybei. „Berlyno partija“ buvo negausi – jai priklausė Kazys Škirpa ir voldemarininkai, tačiau 4 dešimtm. pabaigoje prie jų prisijungė „jaunieji tautininkai“ ir panašiai mąstė „jaunieji katalikai“. 1941 m. įvykiai privertė kardinaliai pakeisti nuostatas ir vokiečių laukimas tapo kone visuotinis. LAF ir 1941 m. Laikinosios vyriausybės provokišką orientaciją lėmė viltis, kad Berlynas laimės karą ir parems lietuvių valstybės atkūrimą. Daug lėmė ir lietuvių radikalų simpatijos vokiečių nacionalsocializmui. Visgi, įvedus griežtą okupacinį režimą, vokiečiai sugriovė lietuvių sukurtą vokiečių-išvaduotojų mitą. Tačiau tuoj lietuviai sukūrė naują vokiečių – mažesnio blogio - mitą. Lieka labai abejotina šių priešų eiliškumo tvarka, nes nacių kaip mažesnio lietuvių priešo mitas ignoravo rasistinę hitlerininkų doktriną ir kolonizacijos planus Lietuvoje. Neteisinga nacizmą prilyginti komunizmui – pastarasis buvo mažesnis blogis, kurio viešpatavimo metu lietuvių skaičius gausėjo kaip niekada anksčiau. Lietuvių dalyvavimą sovietiniuose kariniuose daliniuose kovojant su hitlerininkais reikia vertinti teigiamai.

ENThe article rethinks the political landmarks of Lithuanians during World War Two. During the eve of World War Two, the President A. Smetona and a large number of old politicians and intellectuals took a position that in the event of a war Lithuania should support the Soviet Union. Their main motive was that Russia was not as much dangerous as Germany for the identity of Lithuanians. The "Berlin Party" did not have many members – Kazys Škirpa and the supporters of Augustinas Voldemaras belonged to it. However, towards the end of the thirties, "Young Nationalists" joined them; "Young Catholics" thought similarly. The events of 1941 forced to cardinally change the point of view and the waiting for Germans to come became almost unanimous. The pro-German orientation of LAF and 1941 Interim Government was influenced by hope that, if the Berlin wins the war, it will support the restoration of Lithuanian state. The sympathies of Lithuanian radicals for German national socialism determined this as well. However, after implementing a strict occupational regime, the Germans destroyed the myth, which Lithuanians created about the Germans, that the Germans were liberators. However, soon, Lithuanians created a new myth, that the Germans were a lesser evil. The order of ranking of these enemies remains disputable, because the myth that the Nazis were a lesser enemy of Lithuanians ignored the racial doctrine of Hitler's supporters and colonization plans in Lithuania. It is not fair to compare Nazism to Communism – the latter was the lesser evil, during the reign of it, the number of Lithuanians increased. The participation of Lithuanians in Soviet military units against Hitler's supporters should be evaluated positively.

ISBN:
9986092574
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/48982
Updated:
2019-02-20 23:01:12
Metrics:
Views: 58
Export: