Trys subjektyvios impresijos, bylojančios, jog fotografija kuria Vilnių

LTFotografija analizuojama Vilniaus fotografijos pavyzdžiu.Teigiama, kad fotografija sukuria regimą ir prisimenamą Vilniaus vaizdą. Labai skirtinga Vilniaus fotografija diktuoja tris skirtingas impresijas, kurios negali būti galutinai argumentuotos, būtent: fotografija kaip realizmo magija; fotografijos atvirukinis sterilumas ir kasdienybės fotografija. Štai trumpa šių impresijų esmė. • Fotografijos magiškasis realizmas yra realistiškas, ir jokia, net tobuliausia, litografija niekada neprilygs fotografijai vaizdo dokumentalumu. Magiškasis realizmas yra vienas stipriausių ankstyvosios Vilniaus fotografijos bruožų. • Atvirukinio sterilumo fotografijai būdingas prasilenkimas su kasdieniu Vilniumi ne todėl, kad atvirukai klaidingai vaizduoja miestą, bet todėl, kad jie kuria tobulą ir sterilų jo vaizdinį. Tobulas ir sterilus Vilnius su daugybe izoliuotų, tarsi vien tuščiomis aikštėmis juosiamų, bažnyčių ir kitų architektūrinių kompleksų atrodo kaip be galo didelis negyvenamas miestas. • Pagaliau, fotografijos dėmesiu kasdienybės detalėms kuriamas kasdienybės Vilnius. Tokios nuotraukos – tai nuolatinis unikaliai įprastų akimirkų archyvavimas, kuris apima kiemą, gatvę, parduotuvę, dieną, darbą, vakarą ir t. t.

ENPhotography is analysed using the example of Vilnius photography. The article argues that photography creates a visual and memorable image of Vilnius. The great diversity of Vilnius photography gives three different impressions, which are not subject to reasoning alone: photography as the magic of realism; the postcard sterility of photography; and everyday photography. What follows is a brief description of these impressions. • The magical realism of photography is realistic and even the perfect lithography can never match photography’s power of image documentation. The magical realism is one of the strongest sides of early Vilnius photography. • The photography of postcard sterility usually passes by everyday Vilnius not because the postcards misrepresent the city but because they create its perfect and sterile imagery. A perfect and sterile Vilnius with lots of isolated churches and other architectural complexes, surrounded only by empty squares, appears as an infinitely large uninhabited city. • Finally, photography’s attention to everyday details creates the everyday Vilnius. Such pictures are the constant archiving of uniquely ordinary moments that include the yard, the street, the shop, daytime, work, evening, etc.