Intermedialumas Lietuvos kino filmų muzikoje: žanro formavimosi ir raidos ypatumai

LTDisertacijoje „Intermedialumas Lietuvos kino filmų muzikoje: žanro formavimosi ir raidos ypatumai“ nagrinėjamos lietuviškų vaidybinio kino filmų garso takelių sąveikos su vizualiniais ir naratyviniais elementais, siekiant įrodyti, kad muzika šiame žanre perteikia ne vien emocijas, bet ir semantinę, tarpmedinę informaciją. Tyrimo objektas – Balio Dvariono muzika filmams „Marytė” (1947) ir „Kol nevėlu...” (1957) bei Eduardo Balsio muzika filmams „Žydrasis horizontas” (1957) ir „Adomas nori būti žmogumi” (1959). Taikant istorinį kultūrologinį ir muzikologinį intermedialųjį analizės metodus nagrinėjama melodijos, ritmo, tembro ir vaizdo montažo sąveika, o tyrimas paremtas 459 archyvų bei bibliografinių šaltinių analize. Tai pirmasis sisteminis lietuviško kino muzikos tyrimas, sukuriantis metodologinį pagrindą būsimiems darbams ir įtvirtinantis muzikologinę intermedialią perspektyvą Lietuvos kino moksle. Rezultatai rodo, jog ankstyvieji Balio Dvariono kino filmų garso takeliai, dar nevartoję sąmoningos leitmotyvų sistemos, padėjo žanro pamatus, o populiarios dainos iš kino filmų tapo kultūriniu fenomenu, tuo tarpu Eduardo Balsio partitūrose identifikuota nuosekli leitmotyvinė plėtotė, kuri, keisdama faktūrą ir harmoniją, kuria judrų intermedialumą ir sustiprina kino filmo dramaturgiją. Pasiūlytas praktinis filmų muzikos „žemėlapio“ sudarymo modelis, grindžiamas diegezės, sinchroniškumo ir plano parametrų registravimu, numato gaires būsimiems atvejo tyrimams. Disertacijoje atskleidžiama, kad Lietuvos kino filmų muzika yra savarankiškas, daugiabriaunis meninės komunikacijos kodas, kurio raida priklauso ne tik nuo kompozitorių braižo, bet ir nuo istorinės bei politinės aplinkos, o intermedialus žvilgsnis atveria naują interpretacijos lygmenį muzikologams ir kino teoretikams.Disertacijos praktinė tyrimo reikšmė – metodinis karkasas, leidžiantis sistemingai analizuoti įvairių laikotarpių kino filmus ir padedantis aktualizuoti nacionalinį Lietuvos kino paveldą. Reikšminiai žodžiai: intermedialumas, Lietuvos kino filmų muzika, lietuviškas kinas, leitmotyvas.

ENThe dissertation “Intermediality in Lithuanian Film Music: Characteristics of Genre Formation and Development” explores how the soundtracks of Lithuanian feature films interact with visual and narrative elements in order to demonstrate that film music conveys not only emotion but also semantic, intermedial information. The study focuses on Balys Dvarionas’ scores for the films “Marytė” (1947) and “Until It’s too late...” (1957) and on Eduardas Balsys’ music for “Blue horizon” (1957) and “Adam want to be a man” (1959). Employing historical cultural and musicological intermedial methods, the research analyses the interplay of melody, rhythm, timbre and film editing, drawing on an examination of 459 archival and bibliographic sources. This is the first systematic investigation of Lithuanian film music, establishing a methodological foundation for future studies and embedding an intermedial musicological perspective within Lithuanian film scholarship. The findings reveal that Balys Dvarionas’ early film scores, which preceded the conscious use of leitmotif technique, laid the groundwork for the genre, while popular songs taken from these films became a cultural phenomenon; by contrast, Eduardas Balsys’ scores exhibit a consistent development of leitmotifs whose evolving texture and harmony create dynamic intermediality and reinforce cinematic dramaturgy. The dissertation proposes a practical “map” of film music, based on recording diegesis, synchrony and shot plan parameters, providing guidelines for subsequent case studies. It demonstrates that Lithuanian film music constitutes an autonomous, multifaceted code of artistic communication whose evolution depends not only on individual compositional styles but also on wider historical and political contexts, and that an intermedial perspective opens a new interpretative level for musicologists and film theorists alike.The practical significance lies in the methodological framework, which enables the systematic analysis of films from different periods and helps to revitalise Lithuania’s national film heritage. Keywords: intermediality, Lithuanian film music, Lithuanian cinema, leitmotif.