Filozofia języka w dawnym Uniwersytecie Wileńskim

LTStraipsnyje yra analizuojama kalbos filosofija senajame Vilniaus universitete. Viename savo straipsnių profesorius Jacekas Jadackis, piešdamas filosofijos senajame Vilniaus universitete net iki XVIII a. eskizą, paminėjo scholastinę kalbos koncepciją. Kalbos filosofija senajame Vilniaus universitete nebuvo psichologinė filosofija. Kalbos aktai buvo suprantami ne kaip psichiniai veiksmai, tačiau suvokiami kaip logikos ar mąstymo veiksmai. Tuo metu kalbos filosofija dar stokojo išplėstinio reikšmės, prasmės, supratimo koncepcijos, jos prasmės suvokimas buvo vartojamas dar neišgryninta forma. Pirmieji kalbos filosofijos koncepcijos kontūrai Lietuvoje išryškėjo scholastinėje logikoje, kurie buvo apdoroti pagal nustatytus epistemologinius principus. Kartu su šiais principais visuomenė turi realizuoti logikos taisykles, idant žodis reprezentuotų nežodinę realybę. Tam, kad kalbos vartojimas būtų garbingas ir sąžiningas, reikia rūpintis nežodine realybe, ir reikia teisingai ją pažinti.Reikšminiai žodžiai: Kalbos filosofija Lietuvoje; Philosophy of language in Lithuania.

ENThe article provides an analysis of the philosophy of language at the old Vilnius University. In one of his articles professor Jacek Jadacki, when drawing a sketch of philosophy at the old Vilnius University till the 18th century, mentioned the scholastic concept of language. The philosophy of language at the old Vilnius University was not a psychological philosophy. The acts of language were comprehended not as psychical actions, but as acts of logics and thinking. At the time the philosophy of language still lacked the concept of an extended meaning, sense and comprehension, the comprehension of meaning was used in a non-distilled form. The first outline of the concept of the philosophy of language in Lithuania manifested in the scholastic logics, they were processed according to the established epistemological principles. Apart from the said principles the society must implement the rules of logics, in order for the word to represent non-verbal reality. In order for the use of language to be fair and reputable, the non-verbal reality must be taken into consideration and cognized in an appropriate manner.