Problem identyfikacji narodowej litewskich autochtonów (Lietuvininkai) i Niemców we współczesnym Kraju Kłajpedzkim

LTAntrojo pasaulinio karo pabaigoje Klaipėdos kraštą užėmus sovietinei kariuomenei po to ši teritorija atiteko Sovietų Sąjungai ir tapo sovietizuotos Lietuvos dalimi. Dauguma Klaipėdos krašto gyventojų karo pabaigoje pasitraukė į Vakarus, o į ištuštėjusią teritoriją atsikėlė nauji gyventojai, daugiausiai iš Didžiosios Lietuvos. Sovietmečiu apie Klaipėdos kraštą kalbėta tik kaip apie buvusį, administracinio skirstymo reformomis ir kitomis priemonėmis siekta ištrinti krašto savitumą, nulemtą ankstesnės jo istorijos. Vis dėlto dalis buvusių prieškarinio Klaipėdos krašto gyventojų pokario metais sugrįžo ir su jų palikuonimis dabar yra apie 6–7 tūkstančius gyventojų, Klaipėdos krašto autochtonų. Virš 6 tūkst. Klaipėdos krašto gyventojų 1958–1960 m. pasinaudojo galimybe išvykti į Vokietiją (daugiausiai VFR), pateikę atitinkamus dokumentus, įrodančius buvusią Vokietijos pilietybę. Iš viso Klaipėdos kraštą sovietmečiu paliko apie 9 tūkst. autochtonų. Prasidėjus Sovietų Sąjungoje "perestroikos ir viešumo" politikai susidarė geresnės sąlygos atsigręžti į regiono istoriją. 1989 m. susikūrė lietuvių autochtonų bendrija "Mažoji Lietuva", o taip pat Klaipėdos vokiečių – lietuvių kultūros draugija, kurios palaiko krašto savaimingumo tradicijas. Straipsnyje apžvelgiama lietuvių autochtonų tautinio tapatumo problema tarpukario laikotarpiu, kai 1923–1939 m. Klaipėdos kraštas priklausė Lietuvai, sovietmečiu 1944–1989 m., o taip pat naujausiu laikotarpiu po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.