Krikščioniškoji tapatybė Broniaus Krivicko poezijoje

LTVilniaus universiteto bakalauras Tomas Taškauskas rašo apie Broniaus Krivicko (1919-1952) poezijoje ryškėjančią krikščioniškąją tapatybę. Analizuojant ir interpretuojant tekstus, siejami estetiniai ir teologiniai kūrinio vertinimo kriterijai. Daroma išvada, kad krikščioniškoji tapatybė skleidžiasi keliuose šio poeto filosofinės lyrikos sluoksniuose – tiek žodyne, tiek kuriamuose įvaizdžiuose, tiek ir giliajame eilėraščių žmogaus pasaulėžiūros lygmenyje. Broniaus Krivicko eilėraščių žmogų galima pavadinti moderniu psalmininku, kuris visame savo psichologinių būsenų ir įvairiopos neigiamos patirties kontekste kartais maištauja prieš Dievą. Jam priekaištaudamas, iš esmės nekvestionuoja Dievo buvimo ir siekia harmoningo sambūvio su Juo.

ENTomas Taškauskas, a graduate of Vilnius University, writes about the poetry of Bronius Krivickas (1919-1952), and finds in it a clear Christian oneness. In analysing and interpreting the poetry, the criteria of aesthetic and theological evaluations are connected. He reaches the conclusion that a Christian oneness emerges in several layers of his philosophical lyricism: in the vocabulary, in the images created by the poet, and in the deep man’s universal level of poetry. Krivickas’ poetic man could be called a modern psalmist, who in the whole context of his psychological states and various negative experiences sometimes rebels against God, and reproaches Him, but in essence does not question the existence of God, and seeks a harmonious unity with Him.