Regionų netolygaus ekonominio augimo vertinimo metodologija
LT„Kodėl vienų regionų ekonominis augimas yra spartesnis nei kitų?“. Šį klausimą pastaruosius penkiasdešimt metų uždavinėja įvairių ekonomikos mokyklų atstovai. Temos, anksčiau dominusios tik ekonomistus, pastaruoju metu plačiai analizuojamos ir kitų socialinių mokslų sričių. Susidomėjimą regionų ekonominiu augimu nulėmė pripažinimas, kad nacionalinės ekonomikos vystymąsi įtakoja veiksniai iš prigimties turintys erdvinį atspalvį. Tuo pačiu metu iškilo būtinybė statistiškai įvertinti netolygaus augimo mastus. Ankstyviausias regionų konvergencijos proceso matavimas atrandamas R. Easterlin, G. Borts ir J. Stein darbuose. Juose koncentruojamasi ties σ-konvergencija, kuri leidžia įvertinti regionų BNP/gyv. dispersiją. Naujesniuose R. Barro, ir X. Sala – i – Martin, N. Mankiw bei R. Vohra darbuose analizuojama β-konvergencija, įvertinanti ar regionai su mažesniu pradiniu BVP/gyv. augo sparčiau už tuos regionus, kurie pasižymėjo didesniu pradiniu BNP/gyv. lygiu. Netolygiam regionų ekonominiam augimui matuoti taip pat naudojami ir klasikiniai pajamų pasiskirstymo nelygybės vertinimo metodai. Tam, kad rodikliai būtų patikimi, jie turi atitikti tam tikras sąlygas, kurias A. Atkinson, F. Cowell, A. Sen savo darbuose apibendrina kaip penkias aksiomas. Šiuo straipsniu siekiama suformuoti statistinių rodiklių rinkinį, paremtą tiek regionų ekonomikos konvergencijos – divergencijos procesą vertinančiais rodikliais, tiek klasikiniais pajamų nelygybės bei koncentracijos matais, kuris suteiktų galimybę įvairiapusiškai įvertinti atskirų šalies teritorinių vienetų ekonominio augimo netolygumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: β-konvergencija; σ-konvergencija; Divergencija; Netolygus regionų ekonominis augimas; β-convergence; σ-convergence; Divergence; Uneven economical development of regions.
EN“Why some regions demonstrate higher economic growth than others?”. Throughout the last fifty years, this question is posed by representatives of different economic schools. Themes, which earlier attracted only economists’ attention, recently became widely analyzed by researchers in other areas of social science. The interest in economic growth of regions was determined by the recognition of the fact that development of national economy is influenced by factors, which in essence are of spatial nature. Simultaneously, there emerged a necessity to evaluate statistically uneven growth proportions. The earliest attempts to measure convergence process among regions can be found in the works of R. Easterlin, G. Borts and J. Stein. These works concentrate on σ-convergence, which allows evaluating the dispersion of regions’ GDP/capita ratio. In the more recent works of R. Barro and X. Sala – i – Martin, N. Mankiw and R. Vohra, β-convergence is analyzed, it evaluates whether regions with lower initial GDP/capita ratio grew faster than regions, which exhibited higher GDP/capita levels. To measure uneven economic growth of regions, researchers also employ classical methods for evaluating uneven income distribution. For indicators to be reliable, they must conform to certain conditions, which are summarized in the works of A. Atkinson, F. Cowell, A. Sen as five axioms. This article seeks to formulate a set of statistical indicators, based on both – indicators evaluating the process of economic convergence-divergence of regions and classical measures of income concentration and inequality.
