LTStraipsnyje aptariami pagrindiniai 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Seimo priimti civilinio proceso kodekso pakeitimai, siekiant įvertinti, ar pataisose buvo pasiekti deklaruojami jo keitimo preliminarūs tikslai. Pataisos turi įtakos beveik visoms Lietuvos civilinio proceso kodekso dalims. Penkerius metus rengtų pataisų tikslai: apibendrinus ligtolinę teismų praktiką, ištaisyti esamo įstatymo dviprasmybes ir spragas; įgyvendinti idėjas, kurios nebuvo įgyvendintos priimant naują Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą 2003 m.; aktyviau naudoti naujas informacines technologijas civiliniame procese, kad procesas būtų greitesnis, paprastesnis ir veiksmingesnis; bandyti išspręsti didžiulio darbo krūvio, su kuriuo šiuo metu susiduria teismai Lietuvoje, problemas; pritaikyti Civilinio proceso kodeksą prie naujausios Lietuvos Konstitucinio teismo praktikos. Pagrindinių Lietuvos civilinio proceso kodekso pakeitimų analizė leidžia teigti, jog Lietuvos civilinio teisingumo reforma negali būti vertinama vienprasmiškai, nes ne visi pakeitimų tikslai buvo pasiekti. Itin svarbu, jog buvo imta plačiai naudoti informacines technologijas, išplėsta įrodymų samprata, taip pat nustatyta apeliacijų nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Tačiau kaip žingsnis atgal vertinama viešojo intereso apsaugos sistema, t.y. teismo sprendimo priėmimo už akių pokyčiai, susilpnėjęs parengiamasis civilinio proceso etapas. Išreiškiama viltis, kad pakeitimų spragos greitai paaiškės teismų praktikoje, ir įstatymų leidėjai jas pašalins.Reikšminiai žodžiai: Civilinio proceso kodeksas; Civilinis procesas; Informacinės technologijos; Reforma; Teismas; Teisėjas; Viešasis interesas; Žmogaus teisės; Civil procedure; Court; Human rights; Information technologies; Judge; Public interest; Reform; The Code of Civil Procedure.