Prekybos žmonėmis samprata

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Prekybos žmonėmis samprata
Alternative Title:
Conception of trafficking in persons
In the Journal:
Teisė . 2004, t. 53, p. 38-50
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Prekyba žmonėmis; Prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos sudėtis
EN
Trafficking in human beings; Corpus delicti of trafficking in human beings
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje apžvelgtas prekybos žmonėmis problemos aktualumas, šio socialinio reiškinio kilmė, teisinio reguliavimo ypatumai tarptautiniuose dokumentuose, Lietuvos bei užsienio valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose. Atkreiptas dėmesys į nacionalinių baudžiamųjų įstatymų suderinimo su 2003 m. gegužės 21 d. Seimo ratifikuoto taip vadinamo Palermo protokolo, skirto kovai su prekyba žmonėmis, nuostatomis, ES institucijų priimtomis direktyvomis bei rekomendacijomis, kurios yra būtina priemonė, unifikuojant teisinį prekybos žmonėmis reglamentavimą. Autoriai išskyrė dvi prekybos žmonėmis sampratas: siaurąją ir plačiąją. Siaurąja prasme prekyba žmonėmis gali būti apibrėžta kaip neteisėtu būdu parduotų ar įsigytų asmenų išnaudojimas prostitucijai ar kitomis seksualinėmis formomis. Tokia samprata dominuoja daugumos valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose. Plačiąja prasme, kuri pateikiama ir pagrindiniame prekybą žmonėmis reglamentuojančiame tarptautiniame dokumente - Palermo protokole, prekyba žmonėmis apibūdinama ne tik kaip asmens išnaudojimas prostitucijos forma, tačiau ir priverstiniam darbui ar paslaugoms, vergijai ar veiklai, panašiai į vergiją, tarnystei ar organų pašalinimui. Lietuvos įstatymų leidėjas prekybą žmonėmis suvokia plačiąja prasme (Baudžiamojo kodekso 147 str.), tačiau skirtingai nuo Palermo protokolo normų, šį nusikaltimą sieja ne su asmens išnaudojimu, o su turtinės ar kitokios asmeninės naudos gavimo faktu. Atsižvelgdami į tai, autoriai pasiūlė Lietuvos BK 147 straipsnio dispoziciją papildyti, nurodant joje išnaudojimo požymį, bei suderinti BK XXIII skyriuje vartojamas sąvokas. [Iš leidinio]

ENThe article reviews human trafficking, origins of this social phenomenon, peculiarities of legal regulation in international documents and in criminal laws of Lithuania and other countries. It pays attention to harmonization of national criminal laws with the provisions of the so-called Palermo Protocol ratified by the Seimas on 21 May 2003, which deals with the fight against human trafficking, with the EU directives and recommendations, which are an essential measure seeking to unify legal regulation of human trafficking. The authors present two concepts of human trafficking: narrow and wide. The narrow concept could be defined as exploitation of people acquired or purchased illegally for prostitution or for other sexual means. In the wider sense, which is also presented in the main international document regulating human trafficking ‒ the Palermo Protocol, human trafficking is defined not only as exploitation of a person for prostitution, but also for forced labour or services, slavery, or activities resembling slavery, servicing or as organ donors. Lithuanian legislation perceives human trafficking in the wider sense (Article 147 of the Criminal Code); unlike the norms of the Palermo Protocol, it links this crime not to exploitation of a person, but to the fact of obtaining property or seeking other personal benefit. Taking this circumstance into consideration, the authors proposed to supplement Article 147 of the Criminal Code, by specifying in it the characteristics of exploitation, and to coordinate the concepts used in Chapter XXIII of Lithuania's Criminal Code.

ISSN:
1392-1274, 2424-6050
Subject Area:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/4876
Updated:
2018-12-20 23:01:00
Metrics:
Views: 28    Downloads: 22