Valstybės ir bažnyčios konstitucinių santykių probleminiai aspektai : disertacija

LTDisertacijoje analizuojami valstybės ir bažnyčios (bažnyčių bei religinių organizacijų) santykiai, subordinuoti ius supremum, t. y. Konstitucijai (ir jurisprudencinei). Nagrinėjamos kelios konstitucinių probleminių klausimų grupės. Pirmoji – tai klausimai, kylantys iš teorinės valstybės ir bažnyčios konstitucinių santykių sampratos bei šių santykių teisės identifikavimo teisės sistemoje analizės. Konstitucinė bažnytinė teisė apibrėžiama kaip kompleksinis Lietuvos konstitucinės teisės institutas. Antroji – istorinių valstybės ir bažnyčios santykių Lietuvoje analizė lyginamuoju aspektu, leidžianti įvertinti aktualias šių santykių reglamentavimo (ir jo ne/įgyvendinimo) problemas. Trečioji siejama su instituciniu nagrinėjamųjų santykių kontekstu – pasaulietinės valstybės sampratos ir tikslų, jos jurisdikcijos primato ir bažnyčių registravimo bei teikiamo pripažinimo aspektais, kartu ir su pačios bažnyčios samprata, su jos teisiniu statusu susijusiais klausimais. Ketvirtajai priskirtini asmens pagrindinių teisių ir tautos suvereniteto klausimai. Religijos laisvė – valstybės ir bažnyčios santykių pamatas, o tautos suverenitetas – konstitutyvinis šių santykių elementas. Tyrimo rezultatai patvirtino iškeltą hipotezę, teigiančią, kad Lietuvos Konstitucijoje yra įtvirtintas valstybės ir bažnyčios kooperacinio santykio modelis. Švelnaus (nelaicistinio) valstybės ir bažnyčios atskyrimo (atskirumo) doktrina yra lietuviškosios valstybės pasaulietiškumo interpretacijos conditio sine qua non.Reikšminiai žodžiai: Konstitucija; Valstybė; Bažnyčia (bažnyčios ir religinės organizacijos); Konstituciniai santykiai; Constitution; State; Church (churches and religious organizations); Constitutional relations.

ENThe dissertation focuses on certain groups of problem questions of the constitutional relations. The first group consists of analysis of questions arising from the theoretic understanding of the constitutional relations of the state and the church. The constitutional law of the church is described as a complex institute of the Lithuanian constitutional law. The second group consists of the analysis of questions concerning historic aspects of the constitutional relations of the state and the church in Lithuania from a comparative angle, facilitating evaluation of the relevant problems of regulation of these relations. The third group of problematic questions is related with the institutional context of the considered relations – the concept of secular state and its purposes, its jurisdictional basis and church registry and awarded recognition, at the same time, with the concept of the church itself and issues of its legal status. The forth group of problematic questions includes the issues on fundamental human rights and sovereignty of the nation. Freedom of religion is the basis for the relations of the state and the church, and the sovereignty of the nation is the constituent element of the relations of the state and the church. The results of the research have confirmed the raised hypothesis, claiming that the Constitution of Lithuania entrenches the cooperative model of the relations of the state and the church, based on non- laicite interpretation of state secularity.