Civil liability of internet service providers for transmitted information: problems and perspectives of legal regulation

LTSpartus interneto augimas ir skverbimasis į visas socialinio ir ekonominio gyvenimo sritis yra susijęs su interneto paslaugų tiekėjais (IPT), suteikiančiais prieigos prie duomenų per viešo naudojimo kompiuterių tinklą ar jų prieglobos paslaugas. Suteikdami šias paslaugas IPT kiekvienam vartotojui tuo pačiu leidžia naudotis neribota žodžio ir išraiškos laisve, tuo prisidėdami prie liberalios ir demokratinės visuomenės plėtros. Tuo pačiu IPT netiesiogiai daro įtaką ir neleistinos informacijos platinimui internetu. Jos kontrolė, esant dideliam duomenų srautui, yra praktiškai neįmanoma. Vieningo teisinio reglamentavimo (tiek įstatymų, tiek ir teismų praktikos) šioje srityje nebuvimas nulemia kovos su internetiniais nusikaltimais, tokiais kaip autorių teisių ar privatumo pažeidimai, azartiniai lošimai, vaikų pornografijos platinimas internete ir pan., problemas. Tai apriboja IPT galimybes apsiginti nuo trečiųjų asmenų civilinių ieškinių, susijusių su minėtų nusikaltimų sukelta materialine ir nematerialine žala. Toks teisinis neapibrėžtumas netolimoje ateityje gali tapti ir interneto paslaugų plėtros stabdžiu, todėl vieningas sureguliavimas, siekiant užtikrinti ir tolesnį darnų šios srities vystymąsi, yra būtinas. Šio straipsnio tikslas yra įvertinti IPT civilinės atsakomybės už trečiųjų asmenų perduotą informaciją nustatymo būtinybę ir galimą jos apimtį, taip pat pristatyti pagrindinius principus, remiantis kuriais būtų kuriamas galimas bendras globalus interneto tarpininkų civilinės atsakomybės mechanizmo pagrindas.Siekiant įgyvendinti šį tikslą, straipsnyje yra analizuojamos pagrindinės IPT civilinės atsakomybės teorijos ir hipotetiniai atsakomybės priskyrimo metodai, aptariami pagrindiniai šios srities ES, JAV ir Lietuvos teisės aktai bei svarbiausios išnagrinėtos ar nagrinėjamos bylos. Paskutinėje straipsnio dalyje pristatomi esminiai teisiniai režimai ir principai, remiantis kuriais būtų kuriama vieninga IPT civilinės atsakomybės sistema. Įgyvendinus straipsnio pradžioje užsibrėžtą tikslą ir iškeltus uždavinius, pabaigoje prieinama prie išvados, kad tik įvairių teisinių režimų (pilnos, įspėjamosios ir laisvos atsakomybės) ir principų (interneto laisvės ir privatumo, kibernetinės jurisdikcijos ir kt.) suderinimas gali užtikrinti tinkamą ir darnią interneto teisės nagrinėjamoje srityje raidą.

ENWith the unprecedented development of the Internet the role of Internet intermediaries that give access to, host, transmit and index content originated by third parties or provide Internet-based services to third parties have grown over the recent years. These entities provide services through both wired and mobile technologies. Internet access intermediaries, hosting and data processing providers create a platform for new, faster and cheaper communication technologies. They also contribute to innovation and productivity gains, provision of new products and services. Furthermore, Internet Service Providers (ISPs) create circumstances for expanding global freedom of expression. However, such a broad proliferation of Internet possesses major threats to privacy protection, copyrights and also helps to spread various sorts of illegal information. The evaluation of the necessity and scope of the legal responsibility of ISPs for the information transmitted through their networks by third parties and introduction of the conceptual model of mechanisms and principles which could form a background for global unified system of civil liability ascription is the main aim of this article.In order to achieve this aim, several tasks were formulated and accomplished: firstly, main theories and theoretical approaches of the ISPs civil liability for the information transmitted by third parties were analyzed (Theoretical part of the article, Part I); secondly, factual situation in ISPs civil liability area of EU as a whole, of USA and of Lithuania was presented, the main legal acts were pointed out and the most important cases of this type were examined (Analytical part of the article, Part II); thirdly, main aspects of various legal regimes on which background of the ISPs civil liability system can be built including economic and social implications were singled out; and finally, basic principles for conceptual model of global regime of the ISPs civil liability were introduced (Conceptual part of the article, Part III). The following methods of theoretical and empirical research were used: comparative research approach; analysis of scientific literature; method of generalization; qualitative analysis. Based on the analysis conducted in the three different parts of this article, several important conclusions can be drawn and proposals suggested: theoretical background of the ISPs civil liability, consisting of various liability theories and approaches, is an important part of the new emerging Internet law. Furthermore, its analysis can contribute not only to the better understanding of underlying processes of legal interaction between main actors in cyberspace but also can help to construct an analytic framework. This framework would be useful in determining the appropriate scope and under what circumstances and rationale legal responsibility can be ascribed to the ISPs for the actions of third parties. [...].