Audriaus Bakavecko knygos "Administracinė teisė: teorija ir praktika (I dalis)" recenzija

LTPasak recenzento, recenzija nesiekta pateikti itin išsamaus mokslinio knygos vertinimo, kadangi laukiamos autoriaus žadėtos kitos dvi studijos, kurios leis susidaryti išsamesnį vaizdą apie dabarties Lietuvos administracinės teisės bendrosios dalies žinių visumą. Tačiau , recenzento teigimu, galima konstatuoti, kad Audriaus Bakavecko parengtas pirmasis leidinys - įtaigus pasistūmėjimas Lietuvos administracinės teisės moksle ir reikšminga paspirtis akademinei jaunuomenei. Taip teigtina ne vien dėl minėto šios teisės teoriją koreguojančio, “akademiškai preciziško“ knygos turinio, teisę studijuojantiems parankios lingvistinės vadovėlio stilistikos, bet ir dėl studijų programose administracinei teisei, deja, vis dar tenkančio “podukros“ vaidmens. Recenzento vertinimu, pagrįstai autoriaus teigiama, jog administracinę teisę greta konstitucinės, civilinės ir baudžiamosios teisės galima laikyti teisės sistemos centrine šaka, reguliuojančia didžiulę viešųjų (visuomeninių) santykių ir interesų grupę. Recenzuojamame leidinyje ne tik pakankamai kruopščiai aptarta ir taktiškai koreguojama tai, kas administracinės teisės literatūroje jau buvo nagrinėta, pavyzdžiui, administracinės teisės principai, šios teisės funkcijos, administraciniai teisiniai santykiai, bet ir pabrėžiama administracinės teisės europinė globalizacija, dalis klausimų nušviečiami kontinentinės ir anglosaksų administracinės teisės lyginamosios analizės kontekste, originaliai aptariama šios teisės šakos metodologijos problematika ir kt.

ENAccording to the reviewer, the review was not intended to give a particularly detailed scientific assessment of the book, since two other studies that the author has promised are expected which will allow for a more complete picture of the present common body of knowledge of Lithuanian administrative law. However, according to the reviewer, it can be asserted that the first publication prepared by Audrius Bakaveckas is a suggestive push in the study of Lithuanian administrative law and a significant stay for young academics. This is possible to state not only due to the aforementioned “academically precise” content of the book which corrects the theory of this law and the linguistic style of the textbook, which is well-suited for those studying law, but also due to the role of “stepdaughter”, which, unfortunately, administrative law is still given in programmes of study. In the assessment of the reviewer, the author is grounded in asserting that, alongside constitutional, civil and criminal law, administrative law can be considered central branch of the legal system which regulates an enormous group of public (social) relations and interests. The publication that was reviewed not only contains a sufficiently thorough discussion and tactical correction of what has already been analysed in administrative law literature, such as the principles of administrative law, the functions of this law, and administrative legal relations, but also highlights the European globalization of administrative law, elucidates some of the questions in the context of comparative analysis of Anglo-Saxon administrative law, discusses the methodological problems of this branch of law in an original manner, and so on.