1938 metų Konstitucija

LTTarpukariu demokratija išgyveno gilią krizę: autoritariniai ir totalitariniai režimai įsitvirtino visose Rytų, Vidurio ir Pietų Europos šalyse, išskyrus Čekoslovakiją, todėl Lietuva, išsukdama iš demokratinės raidos kelio, nebuvo išimtis. 1928-ųjų ir 1938-ųjų Lietuvos Respublikos Konstitucijos juridiškai įformino po 1926 m. perversmo įsigalėjusį autoritarinį režimą. Straipsnyje nagrinėjama 1938-aisiais priimta Lietuvos konstitucija. Skelbdama naują Konstituciją, valdžia išvengė 1928-ųjų konstitucijoje numatyto referendumo ir dar labiau įtvirtino pagrindiniame įstatyme autoritarinio šalies valdymo nuostatus. 1938 m. Konstitucijos 3-asis straipsnis skelbė, jog „Lietuvos Valstybė yra respublika". Žodžio „demokratinė" pašalinimas iš Konstitucijos teksto reiškė formalų atsisakymą nuo demokratinės santvarkos. 1938 m. Konstitucija darė Prezidentą pagrindiniu ir bene vieninteliu įstatymų leidėju. Prezidentas skyrė Ministrą Pirmininką, o šio teikimu – ir ministrus. Vyriausybė buvo atsakinga ne Seimui, bet Prezidentui, o pastarasis - tik Dievui ir istorijai. Seimo galios pagal 1938-ųjų Konstituciją buvo labai menkos. Konstitucija įvedė Vyriausybės sudėtyje naują pareigybę – Ministro Pirmininko pavaduotoją, kuris, esant reikalui, gali pavaduoti Ministrą Pirmininką. Naujajame pagrindiniame įstatyme nebeliko buvusio straipsnio, kad tautinės mažumos turi teisę autonomiškai tvarkyti savo kultūros reikalus. Galiausiai, pastaroji konstitucija labai pasitarnavo sovietiniams okupantams sudarant Lietuvos įjungimui į SSRS teisėtumo regimybę.

ENDuring the inter-war period, democracy was in deep crisis: authoritarian and totalitarian regimes entrenched in all Eastern, Middle and South Europe countries, save for Czechoslovakia, which is why Lithuania's turn from the democratic development route was no exception. The Republic of Lithuania Constitutions of 1928 and 1938 legally formalized the authoritarian regime, which came in power after the revolution of 1926. The article discusses the Constitution of Lithuania, which was adopted on 1938. By declaring novel Constitution, the authority avoided the referendum, which was envisaged in the Constitution of 1928, and further entrenched in the main law the authoritarian governing principles of the state. Article 3 of the Constitution of 1938 declared that "The State of Lithuania is a Republic". The expulsion of the word "democratic" from the text of Constitution meant a formal refusal from the democratic system. The Constitution of 1938 made the President the main and almost only legislator. The President appointed the Prime Minister and with the accord of the Prime Minister – other ministers. The Government was accountable not to the Parliament, but to the President, while the latter – only to God and history. In accordance to the Constitution of 1938, the powers of Parliament were very limited. The Constitution introduced to the composition of Government a new office – Deputy Prime Minister, who, if need be, may substitute the Prime Minister. The previous article that the ethnic minorities have the right to autonomously manage their cultural affairs was stroke-out from the new main law. Lastly, the latter Constitution served the Soviet occupants well in creating the appearance of Lithuania's legal incorporation to the USSR.