Kupcy wileńscy na lubelskich jarmarkach od XV do XVII wieku

LTLiublinas buvo svarbių kelių kryžkelėje, dėl to įgijo ypatingą reikšmę prekyboje tarp Rytų ir Vakarų Europos. Mieste vykusios mugės (nuo XV a. vidurio net 4 kartus per metus) pritraukdavo ir Vilniaus pirklius, kai kurių pavardės straipsnyje yra nurodomos. Jų dalyvavimas mugėse nagrinėjamas laikotarpiu nuo XV a. iki XVII a. kai Liublinas išgyveno savo kaip miesto klestėjimo apogėjų. Lietuvos pirkliai vežė į Liubliną laukinių gyvūnų (voverių, kiaunių, lapių, vilkų, bebrų, sabalų ir kt.) kailius bei jų dirbinius. Be to – avių, jaučių ir kitų gyvulių odas. Šias prekes Lietuvos pirkliai užpirkdavo Rusijoje: Maskvoje, Novgorode, Pskove ir kitur. Taip pat į Liubliną buvo gabenamas vaškas. Šios prekės turėjo ypatingą reikšmę Liublino amatams, o parduotos keliaudavo ir toliau. Lietuvos pirkliai savo ruožtu pirkdavo į mugę atvežtus audinius, drobes, metalus ir jų dirbinius (dalgiai, peiliai ir t. t.), vyną (visų pirma, vengrišką), kolonijinės prekės (pipirai ir kt. prieskoniai), rytietiškas prekes ir kita. Liublinui prekyba šiaurės rytų kryptimi, t. y. link Vilniaus, buvo viena svarbiausių. Vilniaus pirkliams Liublinas buvo svarbus ir tranzitiniu požiūriu – keliaujant į Krokuvą, Poznanę ir kitus Lenkijos miestus. Nustatyti Vilniaus ir Liublino prekybinių kontaktų intensyvumą nėra lengva dėl istorijos šaltinių nepakankamumo. Vis dėlto lenkų istorikų tyrimai rodo, kad Liublinas XV a. II pusėje – XVI a. I pusėje tapo pagrindiniu miestu, jungiančiu Lietuvą su Lenkija prekybiniu požiūriu, sandėrių sudarymui su kitų miestų pirkliais, o taip pat politinių kontaktų prasme.

ENLublin was at the crossroad of important routes, therefore it was especially significant in trade between the Eastern and Western Europe. The ongoing fairs in the city (4 times a year since the middle of the 15th century) attracted merchants from Vilnius, whose names are provided in this article. Their participation in fairs from the 15th to 17th centuries, when Lublin was at the peak of its thrive as a city, is analysed. Lithuanian merchants brought to Lublin wild animal furs (squirrel, marten, fox, wolf, beaver, sable, etc.) and fur crafts. Besides that, they provided sheep, ox and other cattle skin. Lithuanian merchants used to buy these goods in Russia: Moscow, Novgorod, Pskov, etc. They also exported beeswax to Lublin. These goods were particularly significant to the crafts in Lublin and, once sold, often reached further lands. On the other hand, Lithuanian merchants used to buy fabrics, cloths, metal and metal crafts (scythes, knives, etc.), wine (above all, Hungarian), colonial goods (pepper and other spices), oriental and other goods brought to the fair. The North-Eastern trade, i. e. towards Vilnius, was one of the most important to Lublin. To merchants of Vilnius, Lublin also had an important transitional aspect while travelling to Krakow, Poznan and other Polish cities. It is not easy to identify the intensity of trade relations between Vilnius and Lublin due to the lack of historical sources. However, the research of Polish historians show that in the late 15th century - early 16th century Lublin became the main city connecting Lithuania and Poland in the aspects of trade, making contracts with merchants of other cities and establishing political relations.